2013-06-22 14:00:52

Europos pilietybė: turime pajusti, kad priklausome bendruomenei


Europos pilietybė yra esminis veiksnys mūsų europinei tapatybei, tad šiam klausimui turėtų būti skiriama nemažai dėmesio 2014-ųjų Europos Parlamento rinkimuose. Kadangi 2013-ieji paskelbti Europos piliečių metais, birželio 20 dieną Europos Komisija surengė dialogo formos seminarą, kuriame buvo išsakytos Bažnyčių nuomonės šia tema.

„Kodėl Europos pilietybė tokia nepopuliari?“, – klausė Europos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) narys vyskupas William Kenny, atstovaujantis Anglijai ir Velsui. Jis atkreipė dėmesį, kad įvairiuose politiniuose lygmenyse nepavyko įvykdyti trijų esminių krikščioniško socialinio mokymo principų. Visų pirma, solidarumo: politikai be paaiškinimų nukerpa socialines pašalpas. Subsidiarumo: kai sprendimai priimami tokiu būdu, jog žmonės laiko juos netinkamais, jie praranda kontrolę sprendimų priėmimo lygmenyje. Galiausiai, žmogaus orumo: praradome suvokimą, kad visi asmenys vienodai orūs, vargšas ar migrantas – visi yra mūsų broliai ir sesės.

Tad kokia pilietybė turėtų būti žvelgiant krikščioniškoje perspektyvoje?

Jos pagrindas – atmintis ir savų kilmės šaknų išlaikymas. Lenkijos Ekumeninės tarybos prezidentas, Vroclavo ortodoksų arkivyskupas Szczecin Jeremiasz pabrėžė, kokia svarbi kiekvienam asmeniui tėvynė, nes tai yra ne tik ryšys su geografiškai apibrėžta teritorija, tačiau ir gili dvasinė dimensija. Ortodoksų teologijoje ši dimensija apibūdinama kaip vis didesnė žmogaus bendrystė su Dievu, atsakomybė už šį santykį. Tad šia prasme artimas ryšys su tam tikra vieta žemėje įgalina žmones būti atsakingais piliečiais tautų bendruomenėje.


Protestantų atstovas dr. Peter Schreiner, Tarpeuropinės komisijos Bažnyčios ir mokyklos reikalams prezidentas, sakė, jog „dialogas tai vertybė, kuriai reikia tęstinumo. Yra labai naudinga išsakyti požiūrius ir diskutuoti, tačiau nėra būtina sutarti visais klausimais. Taip pat turėtume dirbti ne atskirai, o kartu, stengdamiesi visų žmonių Europoje labui ir drauge darbuodamiesi įvairiuose sektoriuose, tarp jų ir švietimo.

Pilietybė turėtų apimti tris dimensijas: priklausyti, būti, tapti. Šis pastarasis elementas nurodo į mūsų lūkesčius bendruomenei, kurią kuriame. Europos gyventojai priklauso tokiai politinei struktūrai, kuri vis dar tobulinama. „Krikščionys yra architektai, inžinieriai, dirbantys ties ambicingu projektu, kurį dar reikia užbaigti“, - apibendrino kun. Patrick Daly, COMECE generalinis sekretorius.

Visi šie veiksniai turi būti susieti tarpusavyje dviem elementais: racionaliu mąstymu, kadangi esame susieti iš tikrųjų, ne tik jausmais, ir įsipareigojimu vienas kitam. Mūsų Europinė pilietybė kyla iš šios tikrovės. Tačiau taip pat ji remiasi pasiryžimu mylėti savo artimą.

Tačiau daugybė moterų ir vyrų Europoje vis dar nesijaučia esantys įtraukti į šią pilietybę, dėl savo pažeidžiamumo (stokojantys, senyvi, turintys negalią žmonės, kaliniai), o Europos Sąjungos veiksmų programos ne visuomet juos pasiekia. Bažnyčios ir jų organizacijos yra esminiai veikėjai šioje srityje, kad suburtų tokias grupes kartu ir padėtų joms išsakyti savo problemas ir poreikius (pavyzdžiui, Europos Caritas siekia suburti žmones iš pažeidžiamų grupių kartu ir atkreipti dėmesį į jų problemas skirtingose šalyse narėse). Tai padeda jiems pilnai įsisąmoninti savo kaip Europos piliečių orumą.

Tačiau Europos Sąjungos pilietybė nepakeičia nacionalinės pilietybės: tai papildomas veiksnys. Nemažai sunkumų išlieka tarp šalių narių pripažįstant teisę balsuoti už Europos Sąjungos pilietį, gyvenantį kitoje šalyje narėje. Iš tiesų, dažnai nacionalinės vyriausybės nenoriai skatina šį priklausymo Europos bendruomenei suvokimą: pvz., kai kurių vyriausybių priešinimasis nurodyti Europos Sąjungos simbolius Lisabonos sutartyje, ar įtraukti žodį „priklausymas“ į „Europa piliečiams“ programą.

Būsimų Europos Sąjungos rinkimų kontekste Bažnyčios atstovai yra įsitikinę kad jei Europos gyventojams bus suteiktas pagrindas patikėti projektu, jie balsuos. Tai nurodo, ir koks vaidmuo turi būti skiriamas piliečių valiai tolesnėje Europos projekto plėtroje ir ateityje. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.