Europos pilietybė: turime pajusti, kad priklausome bendruomenei
Europos pilietybė yra esminis veiksnys mūsų europinei tapatybei, tad šiam klausimui
turėtų būti skiriama nemažai dėmesio 2014-ųjų Europos Parlamento rinkimuose. Kadangi
2013-ieji paskelbti Europos piliečių metais, birželio 20 dieną Europos Komisija surengė
dialogo formos seminarą, kuriame buvo išsakytos Bažnyčių nuomonės šia tema.
„Kodėl
Europos pilietybė tokia nepopuliari?“, – klausė Europos vyskupų konferencijų komisijos
(COMECE) narys vyskupas William Kenny, atstovaujantis Anglijai ir Velsui. Jis atkreipė
dėmesį, kad įvairiuose politiniuose lygmenyse nepavyko įvykdyti trijų esminių krikščioniško
socialinio mokymo principų. Visų pirma, solidarumo: politikai be paaiškinimų nukerpa
socialines pašalpas. Subsidiarumo: kai sprendimai priimami tokiu būdu, jog žmonės
laiko juos netinkamais, jie praranda kontrolę sprendimų priėmimo lygmenyje. Galiausiai,
žmogaus orumo: praradome suvokimą, kad visi asmenys vienodai orūs, vargšas ar migrantas
– visi yra mūsų broliai ir sesės.
Tad kokia pilietybė turėtų būti žvelgiant
krikščioniškoje perspektyvoje?
Jos pagrindas – atmintis ir savų kilmės šaknų
išlaikymas. Lenkijos Ekumeninės tarybos prezidentas, Vroclavo ortodoksų arkivyskupas
Szczecin Jeremiasz pabrėžė, kokia svarbi kiekvienam asmeniui tėvynė, nes tai yra
ne tik ryšys su geografiškai apibrėžta teritorija, tačiau ir gili dvasinė dimensija.
Ortodoksų teologijoje ši dimensija apibūdinama kaip vis didesnė žmogaus bendrystė
su Dievu, atsakomybė už šį santykį. Tad šia prasme artimas ryšys su tam tikra vieta
žemėje įgalina žmones būti atsakingais piliečiais tautų bendruomenėje.
Protestantų
atstovas dr. Peter Schreiner, Tarpeuropinės komisijos Bažnyčios ir mokyklos reikalams
prezidentas, sakė, jog „dialogas tai vertybė, kuriai reikia tęstinumo. Yra labai naudinga
išsakyti požiūrius ir diskutuoti, tačiau nėra būtina sutarti visais klausimais. Taip
pat turėtume dirbti ne atskirai, o kartu, stengdamiesi visų žmonių Europoje labui
ir drauge darbuodamiesi įvairiuose sektoriuose, tarp jų ir švietimo.
Pilietybė
turėtų apimti tris dimensijas: priklausyti, būti, tapti. Šis pastarasis elementas
nurodo į mūsų lūkesčius bendruomenei, kurią kuriame. Europos gyventojai priklauso
tokiai politinei struktūrai, kuri vis dar tobulinama. „Krikščionys yra architektai,
inžinieriai, dirbantys ties ambicingu projektu, kurį dar reikia užbaigti“, - apibendrino
kun. Patrick Daly, COMECE generalinis sekretorius.
Visi šie veiksniai turi
būti susieti tarpusavyje dviem elementais: racionaliu mąstymu, kadangi esame susieti
iš tikrųjų, ne tik jausmais, ir įsipareigojimu vienas kitam. Mūsų Europinė pilietybė
kyla iš šios tikrovės. Tačiau taip pat ji remiasi pasiryžimu mylėti savo artimą.
Tačiau
daugybė moterų ir vyrų Europoje vis dar nesijaučia esantys įtraukti į šią pilietybę,
dėl savo pažeidžiamumo (stokojantys, senyvi, turintys negalią žmonės, kaliniai), o
Europos Sąjungos veiksmų programos ne visuomet juos pasiekia. Bažnyčios ir jų organizacijos
yra esminiai veikėjai šioje srityje, kad suburtų tokias grupes kartu ir padėtų joms
išsakyti savo problemas ir poreikius (pavyzdžiui, Europos Caritas siekia suburti žmones
iš pažeidžiamų grupių kartu ir atkreipti dėmesį į jų problemas skirtingose šalyse
narėse). Tai padeda jiems pilnai įsisąmoninti savo kaip Europos piliečių orumą.
Tačiau
Europos Sąjungos pilietybė nepakeičia nacionalinės pilietybės: tai papildomas veiksnys.
Nemažai sunkumų išlieka tarp šalių narių pripažįstant teisę balsuoti už Europos Sąjungos
pilietį, gyvenantį kitoje šalyje narėje. Iš tiesų, dažnai nacionalinės vyriausybės
nenoriai skatina šį priklausymo Europos bendruomenei suvokimą: pvz., kai kurių vyriausybių
priešinimasis nurodyti Europos Sąjungos simbolius Lisabonos sutartyje, ar įtraukti
žodį „priklausymas“ į „Europa piliečiams“ programą.
Būsimų Europos Sąjungos
rinkimų kontekste Bažnyčios atstovai yra įsitikinę kad jei Europos gyventojams bus
suteiktas pagrindas patikėti projektu, jie balsuos. Tai nurodo, ir koks vaidmuo turi
būti skiriamas piliečių valiai tolesnėje Europos projekto plėtroje ir ateityje. (Vatikano
radijas)