Apie penkis tūkstančius piligrimų iš Brescia miesto šiaurės Italijoje šį savaitgalį
atvyksta į Romą paminėti savo kraštiečio išrinkimo į Petro įpėdinius 50-ąsias metines.
1963 metų birželio 21-osios ryte, šiek tiek po 11, balti dūmai Romos miestui ir pasauliui
pranešė, jog išrinktas naujas popiežius, o už valandos, jau po vidudienio, iš centrinės
šv. Petro bazilikos ložės buvo paskelbta, jog tai Giovanni Battista Montini, tuometinis
Milano arkivyskupas, kuris pasirinko Pauliaus VI vardą.
Pirmasis, didžiausias
ir esminis Pauliui VI tekęs darbas buvo jo pirmtako Jono XXIII sušaukto Vatikano II
Susirinkimo, kurį ypatingai minime šiais Tikėjimo metais, tęsimas. Štai keli žodžiai
iš pirmos popiežiaus kalbos, kuri buvo išversta lietuviškai ir transliuota 1963 –ųjų
birželio 22 dieną.
„Žymią mūsų pontifikato programos dalį, - kalbėjo Paulius
VI, - užims antrojo Vatikano visuotinio Susirinkimo darbai, į kuriuos yra nukrypęs
visų geros valios žmonių dėmesys. Tai bus pagrindinis darbas, kuriam norime paaukoti
visą Dievo mums duotą energiją, kad katalikų Bažnyčia, kuri šviečia pasaulyje kaip
švyturys, iškeltas virš visų tautų, galėtų į save patraukti visus žmones savo mistinio
organizmo didybe, savo dvasios jaunatve, savo institucijų atnaujinimu, iš visų rasių,
kalbų, tautų ir giminių sutelktomis jėgomis“.
Šioje šviesoje, pridūrė popiežius,
bus tęsiama bažnytinės teisės kodekso peržiūra, teisingumo siekis pilietiniame ir
tarptautiniame gyvenime, remiantis socialinėmis enciklikomis. „Artimo meilė, kuri
yra vienintelis tikras Dievo meilės įrodymas, iš visų žmonių reikalauja teisingesnio
socialinių problemų išsprendimo; susirūpinimo ir pagalbos ūkiškai neišsivysčiusiems
kraštams...“, pabrėžė Paulius VI, toliau kalbėjęs apie taiką, krikščionių vienybę
ir misijas. (Vatikano radijas)