Popiežius Pranciškus: Galime skelbti Jėzų Kristų tik jei jaučiame savyje jo žinios galią (+video)

Vienintelis būdas gauti Kristaus išganymo malonę yra nuoširdus prisipažinimas, kad esi silpnas ir nusidėjėlis, vengiant bet kokios pasiteisinimo formos. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio ryto Mišiose, kurias aukojo savo namų koplyčioje.

Reikia suprasti, kad esame trapūs moliniai indai, tačiau saugotojai nepaprastos galybės, kuri buvo dovanota veltui. Toks yra Kristaus sekėjas savo Viešpaties akivaizdoje, - kalbėjo popiežius, komentuodamas dienos Mišių skaitinį, kuriame apaštalas Paulius paaiškina Korinto krikščionims, jog tikėjimo galybės gausa, kuri yra iš Dievo, buvo perduota trapiems nuodėmingiems žmonėms, t.y. „moliniams indams“. Tačiau būtent Jėzaus Kristaus malonės bei galybės santykyje su mumis, vargšais nusidėjėliais, prasideda išganymo dialogas. Tačiau, pridūrė popiežius, jame neleistinas joks savęs teisinimas: turime būti tokie, kokie esame.

Paulius dažnai ir pasikartodamas kalba apie savo nuodėmingumą. Jis nuolat kartoja primindamas, kad buvo Bažnyčios persekiotojas, „persekiojau“. Jis nuolatos grįžta prie savo kaip nusidėjėlio savimonės. Jis jaučiausi esąs nusidėjėlis. Tačiau ir tada jis nesako: „buvau nusidėjėlis, dabar esu šventas“, ne. Jis sako: šėtono dyglys mano kūne. Apaštalas rodo savo silpnumą, savo nuodėmę. Būtent nusidėjėlį priima Jėzus Kristus. Būtent su juo pradeda dialogą.

Nusižeminimo reikia ir mums, kunigams. Jei tik girsimės savo darbais, savo „curriculum“ ir niekuo daugiau, baigsim suklydimu: negalime skelbti Jėzaus Kristaus Išganytojo, nes iš principo jo nejaučiam. Tad reikia nuolankumo, tikro, kuris turi vardą ir pavardę: esu nusidėjėlis dėl šio, dėl to, dėl ano. Taip, kaip daro Paulius. Jis kartoja: „persekiojau Bažnyčią“. Taip, kaip jis, mes irgi esame konkretūs nusidėjėliai. Ne tokie, su tokiais veidais, kokie pavaizduojami paveikslėliuose, ne. To negana! Būtinas gilius nusižeminimas.

Kunigo ir krikščionio nuolankumas yra konkretus. Jei krikščionis neįstengia padaryti sau ir Bažnyčiai tokio išpažinimo, reiškia, kad kas nors ne taip. Tai negalėjimas suprasti Išganymo, kurį duoda Kristus, grožio.

Broliai, giriamės turį turtą: tai Jėzus Kristus Išganytojas. Tai Jėzaus Kristaus Kryžius. Tačiau šį turtą turime moliniuose induose. Pasigirkime taip pat savo nuodėmių sąvadu. Tuomet dialogas yra krikščioniškas ir katalikiškas, t.y. konkretus, nes Jėzaus Kristaus išganymas yra konkretus. Jėzus mūsų neišgelbėjo su idėja, su intelektualine programa, ne. Mus išgelbėjo savo kūnu, savo kūno konkretumu. Jis nusižemino, tapo žmogumi, tapo kūnu iki galo. Tačiau tai suprasti ir priimti galime tik moliniuose induose.