Būti išganytiems – tai gyventi guodžiant Šventajai Dvasiai (+video)

Tikroji laisvė prasideda kai atveriamos širdies durys Viešpačiui, kai įveikiamas egoizmas, veidmainystė, netiesa, - pažymėjo pirmadienio rytą Mišiose popiežius Pranciškus šv. Mortos namų koplyčioje. Su Šventuoju Tėvu koncelebravo Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kard. S. Rylko ir sekretorius, vyskupas J. Clemens, arkivyskupas iš Indijos, Tellicherry ganytojas G. Valuamattam. Šv. Mišiose dalyvavo būrys Popiežiškosios pasauliečių tarybos darbuotojų.

Šventasis Tėvas Mišių homilijoje atkreipė dėmesį į Mišių skaitinyje šv. Pauliaus laiške korintiečiams daug kartų minimą paguodą, gaunamą iš Dievo. Šv. Paulius rašo naujiems krikščionims, pradėjusiems žengti tikėjimo keliu. Ne visi buvo persekiojami. Tai buvo normalūs žmonės, kurie neseniai atrado Jėzų. Būtent šis atradimas taip pakeičia gyvenimą, jog jiems reikia specialios Dievo jėgos, o ta jėga yra paguoda. Paguoda yra Dievo buvimas mūsų širdyje. Tačiau kad Jis ten būtų, reikia atverti širdies duris, reikia mūsų atsivertimo.

Būti išganytiems – tai gyventi guodžiant Šventajai Dvasiai, ne pasaulio dvasiai. Dar daugiau. Būti guodžiamiems pasaulio dvasios ne tik nėra išganymas, o yra nuodėmė. Išganymas reiškia eiti į priekį ir atverti širdį, kad ateitų Šventosios Dvasios paguoda, kuri yra išganymas. Tačiau ar negalima šiek tiek nusiderėti, kad būtų galima pridėti ir to ir ano, kaip kompote, truputėlį Šventosios Dvasios, truputėlį pasaulio dvasios. Ne, negalima! Arba vieno, arba kito.

Pats Viešpats labai aiškiai sako, kad negalima tarnauti dviem šeimininkams. Tik būdami atviri Viešpaties Dvasiai, galime suprasti naują įsakymą, kurį davė Jėzus palaiminimuose. Tačiau juos galim suprasti tik būdami atviros širdies, vien žmogaus proto galia jie nėra suprantami. Jei mūsų širdys nebus atviros Šventosios Dvasios veikimui, naujieji įsakymai atrodys kvailystė. Nepanašu, kad vargdienio dvasia, romumas ir gailestingumas galėtų laiduoti sėkmę. Jei širdis neatvira ir jei nepatyrusi Šventosios Dvasios paguodos, tai yra išganymo, tuomet tai lieka nesuprantama. Tai įsakymas išganytiems ir atsivėrusiems išganymui. Tai laisvųjų įsakymas.

Tačiau kodėl yra žmonių, kurie neatveria širdies išganymui? - klausė popiežius ir atsakė, jog kai kas iš mūsų bijome išganymo. Reikia išganymo, tačiau bijome, nes kai ateina Viešpats mus išganyti, turime atiduoti viską. Juk Jis valdo. Ir būtent to bijome, nes norime patys valdyti. Šį naująjį įsakymą galėsim suprasti tik būdami laisvi ta laisve, kuris užgimsta Šventojoje Dvasioje, kuri išgano, paguodžia ir teikia gyvybę.

Prašykime Viešpats suteikti malonės Jį sekti, tačiau su Jo laisve. Nes jei norime sekti Jį vien tik su žmogiška laisve, tuomet tapsime veidmainiais. Veidmainystė ir yra negalėjimas leisti, kad Šventoji Dvasia perkeistų širdį per išganymą. Šventosios Dvasios laisvė irgi yra tam tikra „vergystė“, tačiau kitokia, nes vergystė Viešpačiui mus daro laisvus, tai kitokia laisvė. Tačiau žmogiška laisvė yra vergavimas ne Dievui, o pasaulio dvasiai. (Vatikano radijas)