Mielieji Panevėžio vyskupijos katalikai, visi geros valios Aukštaitijos žmonės, popiežiaus
Pranciškaus paskirtas Panevėžio vyskupu, grįžtu į savo gimtąjį kraštą kaip ganytojas.
Suprantu, kokios atsakingos šios pareigos, ir žinau, kiek daug tikitės iš vyskupo.
Jei pasakysiu, kad nesijaučiu vertas šio paskyrimo, tikriausiai nuskambės kaip standartinė
frazė, bet nebijau jos pakartoti, nes tai yra tiesa. Vis dėlto tapau kunigu, kad tarnaučiau
ten, kur būsiu šaukiamas. Todėl priimu naują užduotį, pasitikėdamas Dievu, kuris pats
nepaliauja vadovavęs savo Bažnyčiai, o taip pat jūsų malda ir geranorišku bendradarbiavimu.
Dievas vėl siunčia mane dalytis tikėjimu, stiprinti jį žodžiu, Viešpaties slėpinių
šventimu, veikliu atidumu stokojantiems. Kristus – žmogumi tapęs Dievo Sūnus – nesudvejojo
atiduodamas savo gyvybę už visus žmones, o garbingai prisikėlęs toliau pasilieka su
mumis ir veda pas Tėvą. Nepaliauja žavėti Jo gailestingumas, artumas kiekvienam sutiktajam
– ir tiems, kurie buvo kitų atstumti.
Kai prieš daugelį metų pravėriau kunigų
seminarijos duris, mūsų Tėvynė gyveno visiškai kitokiomis sąlygomis. Tuomet nesitikėjau,
kad teks studijuoti, dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Žvelgdamas į praeitį,
galiu paliudyti, kad Dievas nuolat vedė ir globojo. Neįkainojama Viešpaties dovana
buvo iš tėvų gautas tikėjimas, šviesus sutiktų kunigų pavyzdys, dvasinio gyvenimo
ir sielovados patirtis Jėzaus Draugijoje. Džiaugiuosi, kad ta patirtimi, kurią Dievas
leido sukaupti per kunigystės metus, galėsiu dalytis, ją skleisti tarp man artimų
ir brangių Aukštaitijos žmonių.
Tai, kuo džiaugiamės šiandien, turime visų,
dirbusių anksčiau, dėka. Tarp daugelio garbingų Panevėžio vyskupijos žmonių prisimenu
jos pirmąjį ganytoją vyskupą Kazimierą Paltaroką, Dievo tarną kun. Alfonsą Lipniūną,
kurio paskelbimo palaimintuoju meldžiame.
Paskirtas į Panevėžio vyskupiją,
nuoširdžiai dėkoju vyskupui emeritui Juozui Preikšui, kuris prisiėmė atsakomybę už
Bažnyčią permainų metais ir toliau ją lydi savo malda bei auka. Reiškiu gilią pagarbą
ir nuoširdų dėkingumą vyskupui Jonui Kauneckui, daugiau kaip dešimtmetį su didžiuliu
uolumu, atsidavimu ir pasiaukojimu vadovavusiam vyskupijai. Pagal Bažnyčios nustatytą
tvarką jis perduoda savo pareigas, bet ir toliau malda, prasmingu žodžiu ir gyvenimo
liudijimu bus mums visiems pavyzdys bei autoritetas. Mielieji kunigai, jūs – pirmieji
ir artimiausi vyskupo bendradarbiai – nešate dienos ir kaitros naštą Viešpaties vynuogyne,
esate arčiausiai besidžiaugiančių ar liūdinčių savo parapijų žmonių. Sveikinu kiekvieną
jūsų ir meldžiu Viešpatį, kad visi drauge galėtume sėkmingai skelbti Jo Gerąją Naujieną.
Nuoširdžiai sveikinu vienuolius ir vienuoles, linkėdamas, kad plėstųsi vyskupijoje
šaknis įleidusios jūsų bendruomenės, liudydamos tokį svarbų ir nepamainomą pašaukimą
Bažnyčioje.
Kreipiuosi į visus jus, mieli tikintieji. Bažnyčia esame mes visi,
gavę laimę pažinti Dievą, patyrę Kristaus meilę ir paliesti Šventosios Dvasios. Tikėjimas
atveria platų akiratį, žadina troškimą šlovinti Kūrėją, o taip pat teikia drąsos imtis
atsakomybės, aktyviai įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir nenuleisti rankų, jei sutinkame
negerovių ir sunkumų. Tikėjimo šviesa tepadeda tau, jaunime, ypač šiomis dienomis,
kai nemažai jaunų žmonių renkasi ateities kelią.
Kaip vyskupas, pirmiausia
esu siunčiamas pas katalikus, bet noriu, kad bičiuliški ryšiai sietų su visais. Sveikinu
vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merus, tarybų narius, visus savivaldybių
ir seniūnijų darbuotojus. Esu pasirengęs vaisingai bendradarbiauti, kad kiekvienas
savitu būdu prisidėtume kurdami teisingą, dorą visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus
jaustųsi išgirstas ir reikalingas. Prisimenu taip pat ir tuos, kurie yra kilę iš Panevėžio
vyskupijos. Nors dėl įvairių aplinkybių dabar gyvenate kitur, visi esate brangūs ir
laukiami.
Stovėjau Šv. Petro aikštėje, kai ką tik išrinktas popiežius Pranciškus
kreipėsi į susirinkusiuosius, sakydamas: „Dabar pradedame kelionę – vyskupas ir Dievo
tauta.“ Pasinaudodamas Šventojo Tėvo žodžiais, į tokią kelionę kviečiu visus Panevėžio
vyskupijos tikinčiuosius. Susivieniję su Kristumi, kaip ragino apaštalas Paulius,
jau dabar pradėkime ją malda vienų už kitus: jūs melskitės už vyskupą, o aš – už jus,
ypač tuos, kurie patiriate įvairių išbandymų, sunkumų, jaučiatės vieniši. Savo vyskupiška
tarnyste noriu būti arti jūsų visų.
Teužtaria mus vyskupijos globėjas šventasis
Kazimieras.
Krekenavoje mylima ir gerbiama Dievo Motina Marija tepadeda sekti
Jos Sūnumi Jėzumi.
Lionginas Virbalas, SJ Paskirtasis Panevėžio
vyskupas