Arkiv. Celso Morga Iruzubieta: Kodėl reikalingas kunigas?

Savaitės po Sekminių penktadienį Bažnyčia liturgijoje mini Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. Šią dieną nuo 1995 m. kasmet minima ir maldų dieną už kunigų šventumą. Šį penktadienį minimos šiemetinės maldų dienos proga Šventojo Sosto dienraštis „L‘Osservatore Romano“ paskelbė trumpą mąstymą apie kunigystę, kurio autorius – Dvasininkijos kongregacijos sekretorius arkiv. Celso Morga Iruzubieta.

Maldų už kunigų šventumą diena, minima Tikėjimo metais, mus ragina pamąstyti kodėl katalikų kunigas toks reikalingas Bažnyčiai ir žmonijai, kodėl jo gyvenimas ir misija nenuėjo praeitin, kaip norėtų iliuministinio racionalizmo šalininkai ar kitų šiandien įsivyravusių tarimai mokslinių ar filosofinių materialistinių ideologijų skelbėjai, - rašo ispanas arkivyskupas.

Kodėl katalikų kunigas toks reikalingas dabartiniam pasauliui? Dėl socialinio dabo atstumtųjų labui? Dėl rūpinimosi teisingumu ir taika tarp žmonių? Žinoma, taip, bet tai ne viskas. Katalikų Bažnyčia nėra nevyriausybinė organizacija ir kunigas nėra jos darbuotojas, kaip neseniai priminė popiežius Pranciškus, nors ir Bažnyčia rūpinasi tomis sritimis ir jos pastangos visiems matomos. Katalikų kunigas reikalingas visų pirma dėl to, kad žmogus turi nemirtingą sielą.

Kunigas, Kristaus vardu, tarnauja šiai didybei ir šiam nerimui. Sielos nemirtingumu remiasi žmogaus laisvė, atsakomybė, pavojus prasmegti nuodėmėje ir viltis būti išganytam. Sielos nemirtingumu remiasi tikra meilė žmonijai ir konkrečiam šalia esančiam žmogui. Viena yra tikra: kas remiasi vien principu, kad žmogus yra tik fizinių ir cheminių reiškinių visuma, evoliucijos be Dievo rezultatas, tas negali jam tikrai tarnauti ir jo mylėti, mylėti taip kaip žmogus trokšta savo būties gelmėse.

Tikrasis Kristaus kunigas, - rašo arkiv. Celso Morga Iruzubieta, - niekada nebus praeities žmogus. Jis lydės kiekvienos epochos žmogų – vis naujomis formomis ir metodais padėdamas pasiekti savo paties gelmes ir tenai atpažinti Dievo paveikslą, tapti pajėgiu pažinti ir mylėti savo Kūrėją, būti jo vaiku Kristuje. Tik ta meilė, kuri iš vidaus perkeičia visą sudėtingą žmogaus esybę yra tikras atsakymas, kuris skatina žmogų žengti pirmyn, padeda nesustoti pakelėje – ten, kur jį, kaip niekinamą bevertį daiktą, norėtų palikti materialistinės ideologijos. (Vatikano radijas)