Prancūzijos misionierių žinių agentūros EDA pranešime rašoma apie sugriežtintas vyskupų
skyrimo procedūras Kinijoje. Būtent vyskupų skyrimas yra vienas iš pagrindinių tiesioginių
santykių tarp Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos nebuvimo priežasčių.
Tai, kad vyskupo skyrimas turi būti patvirtintas popiežiaus, Kinija traktuoja tik
politiškai, kaip užsienio valstybės kišimąsi į jos reikalus. Ji atkakliai nenori suprasti,
jog tai yra bažnytinio-apaštalinio autoriteto perdavimo tradicija, kuri tokia esminga
katalikybei, kad be jos tikinčiųjų bendruomenė nebegalėtų vadintis „katalikiška“.
Kita vertus, Kinija, kurioje dominuoja vienvaldė komunistų partija, dažnai spaudžia
vyskupais išrinkti tuos žmones, kuriuos mano esant labiau lojaliais režimui, negu
tuos, kurie turi daugiau vyskupavimui tinkamų savybių, tačiau nedemonstruoja meilės
režimui.
Iki šiol vyskupų skyrimas Kinijoje buvo reguliuojamas pagal 1993 metų
dokumentą ir šešis jo skyrius. Balandžio pabaigoje paskelbtas naujas dokumentas sudarytas
iš 16 skyrių ir, pasak Honkongo Šventosios Dvasios studijų centro eksperto Anthony
Lam Sui-ki, sekančio situaciją kontinentinėje Kinijoje, yra žingsnis atgal religijos
laisvės kontekste, nes stiprina katalikų bendruomenės priklausomybę nuo valdžios.
Vienas
iš pagrindinių punktų yra tai, kad vyskupų skyrimo klausimu vyskupijos turės kreiptis
tiek į Kinijos vyskupų konferenciją, jau kontroliuojamą valdžios, tiek į valdišką
Biurą religiniams reikalams. Seniau patvirtinimo reikėjo prašyti ne centrinės, o provincijos
valdžios, o ši, rašoma EDA pranešime, neretai buvo linkusi užmerkti akis, per daug
nesidomėti bažnytiniais reikalais ir lengviau praleisdavo kandidatus.
Tuo
tarpu dabar mažai abejonių, kad leidimų centralizavimas ir sugriežtinimas, kaip ir
lojalumo priesaikos komunistiniams idealams reikalavimas, yra susijęs su tuo, kad
pastaruoju metu keli jaunosios kartos vyskupai parodė intencijas nusimesti valdžios
kontrolę. Pavyzdžiui, 2011 metais buvo paankstinti Handano vyskupo šventimai, kad
į juos nespėtų atvykti neteisėti, su popiežiumi vienybės neturintys vyskupai. Kitas
garsus epizodas įvyko praėjusią liepą, kai Šanchajaus vyskupas Ma Daqin tuoj po šventimų
pareiškė ketinantis atsiriboti nuo valstybinių religinių organizacijų. Jei kontrolės
tendencija griežtės, gali būti, kad Bažnyčiai vėl teks prisiminti slaptų vyskupų šventimo
praktiką. (Vatikano radijas)