Popiežius Pranciškus: Taika ir klusnumas – palaimintojo Jono XXIII palikimas

Šį pirmadienį, birželio 3 d., sukako 50 metų nuo Vatikano II Susirinkimą sušaukusio palaimintojo popiežiaus Jono XXIII mirties. Šia proga, Jono XXIII – Angelo Giuseppe Roncalli – gimtosios Bergamo vyskupijos tikintieji su savo vyskupu atkeliavo į Romą kaip Tikėjimo metų piligrimai ir dalyvavo Mišiose, pirmadienio pavakare aukotose šv. Petro bazilikoje. Prieš Mišių pabaigą į baziliką atėjęs popiežius Pranciškus pasveikino palaimintojo Jono XXIII kraštiečius ir suteikė jiems palaiminimą.

Šia proga sakytoje kalboje popiežius Pranciškus komentavo Jono XXIII vyskupiškąjį šūkį Oboedientia et pax – klusnumas ir taika.

Norėčiau pradėti nuo taikos, nes tai buvo ryškiausias bruožas, kurį žmonės matė popiežiuje Jone, - sakė popiežius Pranciškus pirmadienio pavakare. Angelo Roncalli buvo žmogus, kuris sugebėjo skleisti taiką - natūralią, nuoširdžią ramybę. Šis jo asmenybės bruožas, pasak popiežiaus Pranciškaus, jam padėjo susibičiuliauti su visais žmonėmis, su kuriais jis susidūrė savoje ganytojo tarnystėje. Antras esminis bruožas buvo klusnumas. Jei taika yra labiau išorinis bruožas, tai klusnumas buvo nuolatinė popiežiaus Roncalli vidinė nuostata. Klusnumas iš tiesų yra priemonė taikai pasiekti.

Jono XXIII pavyzdys – tai pamoka mums visiems ir mūsų laikų Bažnyčiai. Jei sugebame būti klusnūs Šventajai Dvasiai, jei mariname savo egoizmą, tuomet atrandame ramybę, tampame taikdariais ir taikos skleidėjais aplink save. Praėjus penkiems dešimtmečiams nuo Jono XXIII mirties, jo tėviškas vadovavimas, jo meilė Bažnyčios tradicijai ir suvokimas kad Bažnyčiai reikia nuolatos atsinaujinti, jo pranašiškas sprendimas sušaukti Vatikano II Susirinkimą, savo gyvybės aukojimas už jo sėkmę, paliko gilų pėdsaką Bažnyčios istorijoje ir šiandien nušviečia kelią, kuriuo mes turime eiti, - kalbėjo popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)