Popiežiaus Pranciškaus žodžiai užbaigiant Marijai skirtą mėnesį: klausytis, spręsti ir veikti (+video)

Penktadienio vakare, paskutinę gegužės dieną, šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus kartu su tikinčiaisiais kalbėjo Rožinį, užbaigdami Marijai skirtą mėnesį. Rožinio kalbėjimui vadovavo šv. Petro bazilikos arkikunigas kardinolas Angelo Comastri, o Šventasis Tėvas pasakė trumpą baigiamąją meditaciją.

Kalbant Rožinį, sakė popiežius, iš naujo pereiname savo išgelbėjimo kelią kartu su Marija, kuri mus patikimai veda link savo Sūnaus, su dideliu realizmu, žmogiškumu ir konkretumu.

Marijos elgesį galima apibūdinti tokiais žodžiais: klausymasis, sprendimas ir veikimas. Marija skuba pas Elžbietą, nes girdėjo Dievo angelo žodį. Ji moka klausytis Dievo – ne tik šiaip kažką išgirsti, tačiau įsiklausyti ir priimti. Kitaip nei mes dažnai elgiamės prieš Viešpatį ir kitus: girdime žodžius, tačiau iš tikro neįsiklausome.

Marija taip pat įsiklauso į faktus, į savo gyvenimo įvykius, yra dėmesinga tikrovei, stengiasi suvokti giliąją jų prasmę. Štai, Elžbieta, jos giminaitė, senyvame amžiuje laukiasi sūnaus. Tai yra faktas. O Marija suvokia šio fakto prasmę: „Dievui viskas įmanoma“. Tai galioja ir mūsų gyvenimams: klausytis Dievo, kuris mums kalba, ir klausytis tikrovės, faktų, šalia esančių asmenų, nes Viešpats yra prie mūsų durų ir įvairiais būdais į jas beldžiasi, palieka ženklus mūsų kelyje.

Kitas žodis, sprendimas. Marija nelinkusi skubėti, kaip pasakoja šv. Lukas, savo širdyje svarsto dalykus. Išgirdusi Angelo lemiamą skelbimą paklausia: „kaip tai įvyks?“ Tačiau nesustoja apmąstyme, žengia žingsnį pirmyn, sprendžia, nevengia sprendimo naštos.

Gyvenime yra sunku daryti sprendimus, linkstame juos atidėti, leisti, kad kiti spręstų mūsų vietoje, kad viską nulemtų aplinkybės, pasiduodame momento madai. Kartais žinome, ką turime daryti, tačiau trūksta drąsos arba per sunku eiti prieš srovę. O Marija eina prieš srovę – klausosi Dievo, bando suprasti tikrovę ir nusprendžia visiškai pasitikėti Dievu.

Veikimas, trečiasis žodis. Jei maldoje, mąstyme, įsiklausyme Marija neskuba, nesileidžia pagaunama impulso, tai supratusi ko Dievas jos prašo, ką turi daryti, neatsitraukia, nevėluoja, tačiau „skuba“.

Kartais ir mes sustojame klausymesi, meditacijoje apie tai, ką turime daryti, nors jau žinome kokį sprendimą turime priimti. Vis tik nepereiname prie veiksmo, nerizikuojame savimi skubėdami link kitų, kad jiems neštume savo pagalbą, supratimą, meilę ir tai, ką turime vertingiausio, ką turėjo Marija – Jėzų ir Evangeliją, - sakė popiežius Pranciškus, visiems padėkojęs, visus palaiminęs ir palinkėjęs gero poilsio. (Vatikano radijas)