2013-05-30 15:40:26

Šventojo Sosto stebėtojas JTO: prieiga prie maisto ir vandens turi būti pripažinta pamatine žmogaus teise


Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke Francis Chullikatt du kartus pasisakė diskusijose apie tvarų išsivystymą.

Pirmame pasisakyme jis palietė maisto klausimą. Yra skandalinga, kad pasauliui galint pagaminti maistą kiekvienam, tiek daug žmonių vis dar badmiriauja. Badavimas kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai, nuo jo miršta daugiau žmonių, nei AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės kartu sudėjus.

Badmiriavimas yra moralinė ir humanitarinė krizė, apsunkinta spekuliacijų, konfliktų, maistinių resursų naudojimo kitiems tikslams, blogo rinkų veikimo. Alkstant milijonams yra groteskiška stebėti, kaip naikinamos maisto atsargos tam, kad būtų išlaikytos aukštesnės kainos išsivysčiusiuose kraštuose. Ekonominis pelnas čia reiškia daugiau už badaujančių poreikius. Ne tokiu būdu sukursime klestintį pasaulį.

Maistas, būtinas žmogui kaip ir oras, yra kiekvieno žmogaus pamatinė teisė. Todėl reikia maistą vertinti kitaip, nei šiaip kitas prekes.

Jau keturis dešimtmečius bendro pasaulyje pagaminamo maisto kiekio pakaktų kiekvienam žmogui pamaitinti. Tai, - pakartojo arkivyskupas Chullikatt, - rodo, kad badas nėra maisto trūkumo pasaulyje pasekmė. Jo priežastys yra kylančios iš paties žmogaus veiksmų, sprendimų, kuriamų struktūrų. Tad pastangos spręsti bado problemą, viena vertus, turi būti orientuotos į žemės ūkio plėtrą, ypač besivystančiuose kraštuose, ir į tuos elgesio, politikos, ekonomikos modelius, kurie mums trukdo būti solidariais su badaujančiais.

*

Kitos dienos pasisakyme nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas kalbėjo apie kitą gyvybinį žmogui elementą – vandenį. Be vandens nėra gyvybės ir vis tik tarptautinė bendruomenė dvejoja pripažinti priėjimą prie geriamo vandens pamatine žmogaus teise, sakė arkivyskupas Chullikatt, primindamas, kad Šventasis Sostas advokatauja už tokią teisę jau daugiau nei dešimtmetį.

Šiuo metu 800 milijonų asmenų trūksta priėjimo prie vandens, dar kiti neturi reguliaraus ir patikimo priėjimo. Neigti priėjimą prie vandens reiškia neigti mūsų brolių ir seserų išgyvenimui būtiną šaltinį.

Kaip maisto, taip ir vandens atžvilgiu arkivyskupas Chullikatt kvietė pirmiausia pirmenybę teikti žmogaus teisėms, o ne pasipelnymui, tarsi vanduo galėtų būti prilygintas paprastai prekei. Vandens prieinamumą visiems reikia spręsti tiek vietiniu, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Tai reikalauja solidarumo, teisingumo, bendradarbiavimo, saiko tiek tarpusavio santykiuose, tiek politiniuose bei ekonominiuose sprendimuose. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.