Trečiadienio bendroji audiencija: Bažnyčia - Dievo meilės planas žmonijai (+video)

Popiežiaus bendroji audiencija ir šį trečiadienį buvo nepaprasta Tikėjimo metų šventė, panašiai kaip visos Pranciškaus bendrosios audiencijos nuo pat jo išrinkimo. Šv. Petro aikštė, kurioje Šventasis Tėvas sveikino ir laimino maldininkus, nepaisant vėjuoto ir lietingo oro, buvo pilnutėlė, su ja susisiekiančios gatvės – taip pat. Popiežius šį trečiadienį pradėjo naują katechezių ciklą apie Bažnyčią, apie Jos slėpinį, apie Bažnyčią kaip Dievo šeimą. Pranciškus pradėjo nuo Sūnaus palaidūno pasakojimo, kurį labiau tiktų vadinti Gailestingojo tėvo pasakojimu. Šis, kaip ir kiti Evangelijos pasakojimai, gerai atskleidžia Dievo planą žmonijai. Tačiau kas yra tasai Dievo planas?

Dievas trokšta, kad visi būtume viena jo vaikų šeima, kurioje kiekvienas jaustųsi artimas Dievui ir Jo mylimas. Šio plano šaknys glūdi Bažnyčioje, kuri nėra kelių žmonių susitarimu įsteigta organizacija, tačiau yra Dievo meilės darbas, virstantis tikrove istorijos tėkmėje. Bažnyčia pagal graikišką terminą „ekklesia“ yra „sušaukimas“. Dievas mus sušaukia, mus kviečia įveikti individualizmą, polinkį užsisklęsti savyje, kad taptume jo šeimos nariais. Dievas tam ir sukūrė žmoniją, kad gyventume gilioje draugystėje su Juo, net tada, kai nuodėmė nutraukia mūsų ryšius su Juo, su kitais, su kūrinija. Dievas niekuomet mūsų neapleidžia. Visa išganymo istorija yra istorija Dievo, kuris ieško žmogaus, dovanoja jam savo meilę, jį priglaudžia. Iš Evangelijos žinome, kad Jėzus suburia apie save mažą bendruomenę, kuri priima jo žodį, seka juo, dalijasi jo gyvenimo keliu, tampo jo šeima; su šia bendruomene Jis parengia ir statydina savo Bažnyčią.

Kai kas dar šiais laikais sako: „Kristui „taip“, Bažnyčiai – „ne“. Kiti panašiai sako: „tikiu į Dievą, bet netikiu į kunigus“. Tačiau tai Bažnyčia, kuri mums atveda Kristų ir nuveda pas Dievą. Bažnyčia yra didelė Dievo vaikų šeima. Žinoma, joje yra žmogiškų aspektų, ją sudarantieji ganytojai ir tikintieji yra su ydomis, netobulumais, nuodėmėmis, taip pat popiežius turi nuodėmių, daug jų, tačiau gražu tai, kad kai pajuntame, kad esame nusidėjėliai, tuomet atrandame visuomet atleidžiančio Dievo gailestingumą. Prašau šito nepamiršti: Dievas visuomet atleidžia, Jis priima savo meilėje atleidimu ir gailestingumu. Kai kas sako, kad nuodėmė yra Dievo įžeidimas, tačiau taip pat yra proga nusižeminus pamatyti, kad yra kitas dar gražesnis dalykas: Dievo gailestingumas. Tai prisiminkime.

Šventasis Tėvas kvietė susimąstyti ir klausti savęs: kiek myliu Bažnyčią. Ar už Ją meldžiuosi? Ar jaučiuosi kaip Bažnyčios šeimos dalis? Ką darau, kad Bažnyčia būtų bendruomenė, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas ir suprastas, jaustų Dievo gailestingumą ir meilę, Dievo, kuris atnaujina gyvenimą? Tikėjimas yra malonė ir mus asmeniškai paliečiantis veiksmas, tačiau Dievas kviečia kartu išgyventi mūsų tikėjimą, kaip šeima ir kaip Bažnyčia. Tad prašykime Viešpaties, - baigdamas sakė Pranciškus, - ypač per švenčiamus Tikėjimo metus ypatingu būdu prašykime, kad mūsų bendruomenės, visa Bažnyčia, visuomet būtų vis labiau tikros šeimos, patiriančios Dievo šilumą ir ją nešančios kitiems.

Po katechezės popiežius Pranciškus atskirai pasveikino pavienes grupes ir priminė, kad rytoj švenčiamos Devintinės, Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, pakvietė šį ketvirtadienį dalyvauti Mišiose prie Laterano bazilikos ir tradicinėje Devintinių procesijoje iki Didžiosios Marijos bazilikos. (Vatikano radijas)