Popiežius Pranciškus: Atsispirti triumfalizmo, krikščionybės be kryžiaus pagundai (+video)

Triumfalizmas stabdo Bažnyčią. Tai krikščionybės be kryžiaus pagunda. Tačiau Bažnyčia tebūna nuolanki, - sakė trečiadienio ryto Mišiose Pranciškus, komentuodamas dienos Mišių Evangeliją, pasakojančią apie Jėzaus ir mokinių tikėjimo kelią: pakeliui į Jeruzalę Jėzus atskleidžia mokiniams apie būsimą savo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Tačiau mokiniai svarsto apie ką kitą, jie tenkintųsi nueiti tik pusę kelio, norėtų savaip nulemti Bažnyčios ir išganymo kelią. Jonas ir Jokūbas nori Kristaus šlovėje užsiimti vietas - vienas jam iš dešinės, kitas iš kairės. Tačiau tai tas pats gundymas, kurį Jėzus patyrė dykumoje, kai velnias jam pasiūlo kitą kelią. Greitąjį. Per stebuklus, kuriuos visi matytų: kaip parašiutininkui šokti nuo šventyklos, tačiau be parašiuto. Taip visi matys stebuklą ir išganymas bus atliktas. Toks pat buvo Petro gundymas, kuomet nepritarė Jėzaus kančiai. Tai pagunda krikščionybės be kryžiaus, krikščionybės, sustojančios pusiaukelėje, nenorinčios nueiti ten, kur nori nuvesti Dievas Tėvas. Tai triumfalizmo pavojus: norėjimas pergalės dabar, nenužengiant iki pat Kryžiaus; norėjimas supasaulėjusios, tariamai „išmintingos“ pergalės.

Tačiau triumfalizmas stabdo Bažnyčią ir krikščionybę. Triumfalistinė Bažnyčia yra savimi patenkinta, viskas joje susisteminta, tvarkinga, gražiai sutvarkytos įstaigos, efektyvu. Tačiau tai Bažnyčia, išsiginanti savųjų kankinių, nes nežino, kad kankiniai reikalingi Bažnyčiai, jos Kryžiaus keliui. Bažnyčia, kuri orientuojasi tik į laimėjimus ir sėkmę nežino Kristaus taisyklės: pergalės per nesėkmę, per žmogaus, taip pat Kryžiaus nesėkmę.

Pranciškus prisiminė epizodą iš savo dvasinio gyvenimo kelio, kai išgyvendamas sunkų metą jautė didelį Dievo malonės poreikį. Po kurio laiko jis viename moterų vienuolyne vedė rekolekcijas, po jų klausėsi vienuolių išpažinčių. Priėjo ir viena senolė, labai pamaldi moteris. Jos ir paprašė, kad už atgailą pasimelstų už jį, kad išmelstų jam būtinai reikalingos malonės. „Jei jūs prašysite, Dievas tikrai suteiks“, - prisiminė Pranciškus. Senolė vienuolė, kuri buvo labai šviesių akių, akimirkai susikaupė, tada pasakė: „Aišku, kad Viešpats suteiks malonę, tačiau nesuklysk: jis ją suteiks savo dieviškuoju būdu!“ Labai padėjo žinojimas, kad Viešpats visuomet suteikia ko prašome, tačiau savo dieviškuoju būdu. Būtent toks visuomet yra dieviškasis būdas – jame stovi kryžius, ne dėl mazochizmo, ne. Iš meilės. Iš begalinės meilės.

Prašykime Viešpaties suteikti malonę, kad nebūtume Bažnyčia, nueinanti tik pusę kelio, triumfalistinė, dideles pergales skinanti Bažnyčia, o būtume nuolanki Bažnyčia, žengianti ryžtingai taip, kaip Jėzus. Tad pirmyn, pirmyn, pirmyn! Atvertomis širdimis Dievo Tėvo valiai taip, kaip Jėzus. Prašykime šios malonės.

Trečiadienio rytą popiežiaus Mišiose dalyvavo grupė Vatikano Miesto Valstybės Gubernatūros darbuotojų. (Vatikano radijas)