Popiežius Pranciškus: tikėjimas kaip druska (+video)

Ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo Evangelijos pagal Morkų skaitinį (Mk 9,41-50), kuris baigiasi žodžiais: „Jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi? Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs“.

Kas yra ta druska apie kurią kalba Jėzus? Ką jį reiškia krikščionio gyvenime? Būti žemės druska reiškia, kad mūsų liudijama krikščionybė turi pratutinti visas tas situacijas, kuriose mes kiekvienas esame. Jei mes druską laikome uždarytą inde, ji sudrėksta ir praranda sūrumą. Mes druską gavome ne tam, kad ją saugotume uždarytą, bet kad ja dalintumės, kad ji teiktų skonį. Druska turi taip pat ir tą savybę, kad kai ją tinkamai naudojame, ji išryškina maisto skonį; ragaudami tinkamai pasūdyto maisto jaučiame ne druskos, bet maisto skonį. Taip turi būti ir su krikščionimis. Tikėjimo druska turi išryškinti kiekvieno mūsų savitumą, visas teigiamas savybes, kuriomis esme apdovanoti.

Krikščionių savitumas nereiškia vienodumo. Buvimas krikščioniu nepanaikina kiekvieno mūsų asmeninių savybių. Mes esame krikščionys kartu kiekvienas turėdami savitą būdą, savo kultūrą, nes tai kas esame ir ką turime yra vertinga. Tačiau krikščionybė duoda šį tą daugiau, suteikia skonį. Jei krikščionys neturėtų savitų asmeninių bruožų, jei visi būtų vienodi, su mumis atsitiktų taip kaip nutiko tai moteriai, kuri į maistą įbėrė per daug druskos: paragavę jaučiame ne maisto skonį, o tik druską. Krikščionys nėra vienodi: kiekvienas yra toks koks yra, su savo dovanomis, kurias gavo iš Viešpaties. (Vatikano radijas)