Popiežius Pranciškus: Šventoji Dvasia įkvepia evangelizuoti (+video)

Tęsdamas Tikėjimo metų katechezę, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie Šventosios Dvasios įkvėptą ir nuolatos skatinamą Bažnyčios apaštališkąją misiją.

Tikėjimo išpažinime, iškart po žodžių apie Šventąją Dvasią, sakome: „Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią“. Glaudus ryšys jungia šiuos du tikėjimo dalykus, nes juk Šventoji Dvasia įkvepia Bažnyčiai gyvybę ir jai vadovauja. Be nuolatinio Šventosios Dvasios veikimo ji negalėtų gyventi ir vykdyti prisikėlusio Kristaus jai suteikto priesako padaryti jo mokiniais visų tautų žmones. Evangelizavimas yra Bažnyčios misija; ne tik kai kurių krikščionių, bet visų - mano, tavo, mūsų misija. „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos“ (1 Kor 9,16), sakė apaštalas Paulius.

Kas yra tas tikrasis evangelizavimo variklis mano ir Bažnyčios gyvenime? Paulius VI neabejodamas tvirtina: „Šventoji Dvasia yra ta, kuri šiandien, kaip ir Bažnyčios pradžioje, veikia kiekviename Evangelijos skelbėjuje, kuris leidžiasi būti jos vadovaujamas; ji deda jiems į lūpas žodžius, kurių jie patys vieni nebūtų galėję atrasti, ir sykiu rengia klausytojo sielą priimti Gerąją Naujieną bei Dievo karalystės skelbimą“ (Evangelii nuntiandi 75). Evangelizuoti – reiškia būti atviriems Šventosios Dvasios veikimui, nebijoti ko ji prašys ir kur ves.

Gavę Šventąją Dvasią apaštalai išeina iš patalpos, kurioje buvo užsidarę, išeina iš savęs ir ima skelbti „didžius Dievo darbus“. Šis nepaprastas pasikeitimas, įvykęs Šventosios Dvasios veikimu, paliečia taip pat ir Sekminių įvykiuose dalyvavusius iš įvairių šalių atvykusius žmones, nes kiekvienas supranta apaštalų žodžius, tarsi jie būti tariami jų gimtosiomis kalbomis.

Čia, pasak Popiežiaus, matome pirmą svarbų Šventosios Dvasios veikimo rezultatą: vienybę, komuniją. Babelio bokšto statytojai, už savo išdidumą buvo nubausti nesusikalbėjimu. Per Sekmines buvo įveikti kalbų skirtumai. Gavę Šventąją Dvasia žmonės nesipučia prieš Dievą, neužsidaro vieni prieš kitus, bet eina kartu skelbti Dievo Žodžio, prabyla nauja kalba, kuri yra jų širdyse išliestos meilės kalba. Ją visi supranta, ja gali kalbėti kiekvienas žmogus ir kiekviena kultūra. Dvasios kalba yra bendrystės kalba, padedanti įveikti užsidarymą, abejingumą, susiskaldymus ir susipriešinimus. Turime savęs klausti: ar aš leidžiu, kad Šventoji Dvasia man vadovautų, idant liudyčiau vienybę ir bendrystę? Ką darau savo gyvenimu? Ugdau vienybę ar skaldau, dalinu kritika ir pavydu? Ką darau? Pamąstykime.

Kitas Šventosios Dvasios veikimo vaisius yra drąsa. Sekminių dieną Petras, „pakėlęs balsą“ (Apd 2,14) ir „atvirai“ (2,29) skelbia gerą žinią, kad Jėzus atidavė už mus gyvybę ir kad Tėvas jį prikėlė iš numirusiųjų. Taip atsitinka ir šiandien Bažnyčioje, taip pat ir mums. Sekminių ugnis, Šventosios Dvasios veikimas, duoda vis naujų jėgų Bažnyčios misijai, nurodo vis naujus kelius, kuriais turime nešti išganymo žinią, suteikia drąsos evangelizuoti.

Galiausiai trečiasis popiežiaus Pranciškaus paminėtas elementas – tai malda. Naujasis evangelizavimas turi remtis malda. Bažnyčia, kaip apaštalai Pakutinės vakarienės kambaryje, turi melsti Šventosios Dvasios ugnies. Tik ištikimas ir intensyvus maldos ryšys su Dievu leis mums išeiti iš savęs ir drąsiai skelbti Evangeliją.

Atnaujinkime pasitikėjimą Šventosios Dvasios veikimu, - ragino Popiežius baigdamas bendrosios audiencijos katechezę. Pasitikėkime, kad ji veikia mumyse, kad mus apdovanoja apaštališku uolumu, kad duoda ramybę ir džiaugsmą. Atnaujinkime tokį pasitikėjimą, leiskime, kad ji mums vadovautų, būkime maldos moterys ir vyrai, drąsiai skelbiantys Evangeliją ir ugdantys pasaulio vienybę ir bendrystę su Dievu. (Vatikano radijas)