Prasidėjo piligrimystė „Kryžių kalnas – Gvadalupė“

Gegužės 19 d. Šiaulių miesto gatvėmis, giedodami giesmes, nešdami ant pečių masyvų kryžių, su vėliavomis praėjo maldininkų būrelis. Piligrimų žygis neapsiribojo Šiauliais ar Lietuva. Kryžius bus nešamas į Meksiką, į Gvadalupę.

Piligrimystė „Kryžių kalnas – Gvadalupė“ sekmadienį prasidėjo Kryžių kalne 8.00 val. ryto. Čia, kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu, susirinkusiais išlydėtojais, pagarbinta Dangaus Karalienė, paprašyta jos globos.

Piligriminio žygio į Meksiką pradžia simboliškai susijusi su kita žymia istorine data. Prieš 40 m., 1973-iųjų, gegužės 19 dienos vakarą, devyniolika maldininkų, vadovaujamų Mečislovo Jurevičiaus, nešė kryžių į nusiaubtą – tuštutėlį Kryžių kalną. Apie planuojamą nešimą buvo pranešta saugumui, tad kelias buvo saugomas. Įspėti piligrimai nusprendė žygio neatidėti, tik išėjo anksčiau nei buvo planuota, kryžių nešė pievomis. Kryžių kalne pastatytą kryžių moterys apsodino našlaitėmis, pamerkė narcizų, uždegė žvakę, giedojo. Žygyje dalyvavusi Janina Žibėnienė šitaip pasakoja: „Nueinant nuo Kryžių kalno, mūsų žvakelė švietė kaip mažas dangaus šviesulėlis. Taip gera buvo jį matyti ramioje naktyje be vėjo. Tokia palaima tada švietė, toks vilties spindulėlis ir dėl Lietuvos, ir dėl jos žmonių“, -. Pastatytas kryžius testovėjo tris valandas – iki paryčių, tačiau netoliese esančioje eglės viršūnėje iškabintų kryželių saugumiečiai nepamatė.

Ne visi Kryžiaus nešėjai sulaukė šios dienos, išlikusieji susirinko išlydėti piligrimų į Meksiką. Viena jų – 77-erių Janina Žibėnienė – pasiryžo nešti kryžių iki Gvadalupės - 4900 kilometrų.

Pakeliui sustota Šiaulių katedroje, kurioje buvo švenčiami Sekminių atlaidai. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytojas pasveikino piligrimus, pakvietė prisiminti į Tėvo namus išėjusius kryžiaus prieš 40m. statytojus. Pamokslą sakė svečias iš Kauno, brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas. Kalbėdamas apie Sekmines, brolis ypač akcentavo džiaugsmą. Bendraudamas su tikinčiaisiais klausė, ar daug džiaugsmo Šiauliuose? Gebėjimą džiaugtis siejo su atvirumu Šv. Dvasiai ir jos teikiamomis dovanomis. Piligriminė kelionė per visą Europą, anot brolio Vincento, yra liudijimas. Kaip kadaise apaštalai turime išeiti iš bažnyčios. Ne visi galime išeiti į kelis mėnesius truksiančią kelionę, bet yra daug būdų, kaip skelbti Evangeliją. Kelionę į Meksiką organizuojantis ir pats keliaujantis Laisvalaikio užimtumo asociacijos „Piligrimas“ vadovas Gintaras Naudžiūnas teigė, jog vieni, matydami juos praeinančius su kryžiumi, nudžiunga, kiti, tikriausiai, pašiepia. Tačiau tai įvykis, kuris paskatina bent akimirksnį susimąstyti.

Po šv. Mišių piligrimai pasistiprino ir, nešini kryžiumi, vėliavomis, statulėlėmis, buvo išlydėti pro katedros vartus. Kryžių kurį laiką nešė Šiaulių vyskupas. Jo Ekscelencija ragino kiekvieną dieną piligrimus lydėti malda, kad niekada nepritrūktų dvasinio ir kūniško maisto. Žygeiviai pasuko į Aukštelkę, per pirmąją dieną nueita iki Padubysio. Antrąją dieną pasiekta Šiluva, dešimtąją dieną, gegužės 28 d. maldininkai kirs Lietuvos – Lenkijos sieną. Taip pat keliaus per Čekiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją ir Meksiką. Gvadalupę planuojama pasiekti 160-tąją kelionės dieną, spalio 31 d. vakare.

Gvadalupę Meksikoje išgarsino stebuklingas švč. Mergelės Marijos paveikslas. 1531m. netoli Meksikos sostinės neseniai pasikrikštijusiam indėnui Juan‘ui Diegui ant kalvos pasirodė Mergelė Marija. Per apsireiškimus ant čiabuvio indėno dėvėtos prijuostės „tilmos“ įsispaudė Marijos, vadinamos Gvadalupės Dievo Motina, paveikslas. Rašoma, jog po penkmečio nuo Marijos apsireiškimų pakrikštytų katalikų indėnų skaičius staiga išaugo nuo vieno iki 4 milijonų. Regėtojas Juan‘as Diego 2002 m. paskelbtas šventuoju. Šiandien regėjimų vietoje stovi viena didžiausių pasaulio bažnyčių, kurioje telpa iki 40 000 žmonių. (Inesė Ratnikaitė/Vatikano radijas)