2013-05-14 15:22:22

Katalikų Bažnyčios katekizmas (29). Trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių


Jėzaus prisikėlimas yra pagrindinė mūsų tikėjimo tiesa. Šv. Paulius aiškiai sako: „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse“ ( Kor 15,17). Pirmojoje savo kalboje po Sekminių apaštalas Petras skelbia prisikėlusį Kristų: „Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai“ (Apd 2,32). Visos kitos krikščionių tikėjimo tiesos remiasi šiuo liudijimu. Visų krikščioniškųjų švenčių šaltinis yra Velykos. Jei Jėzus iš Nazareto nebūtų prisikėlęs iš numirusių ir nebūtų atsiuntęs savo mokiniams Šventosios Dvasios, šiandien apie jo gyvenimą žinotų tik antikos istorijos specialistai.

Katekizmas tvirtina, kad Kristaus prisikėlimas yra istorinis ir tuo pat metu transcendentinis įvykis. Prisikėlimas viršija istorijos realybę, „niekas savo akimis nematė paties prisikėlimo ir nė vienas evangelistas jo neaprašė“ (647). Tačiau buvo liudininkų mačiusių tuščią kapą ir visų pirma – Prisikėlusį Jėzų. Jį matė Petras ir kiti apaštalai, taip pat kiti vyrai ir moterys, konkretūs žmonės, kuriuos pažinojo pirmieji krikščionys. Bendravimas su Prisikėlusiuoju davė apaštalams jėgų ir drąsos skelbti Gerąją Naujieną net ir kankinystės kaina.

Prisikėlusio Jėzaus kūne yra nukryžiavimo žymės, tačiau – kaip pastebi Katekizmas – jis „turi ir naujų išaukštinto kūno savybių [...] Jis gali atsirasti kur nori ir kada nori“ (645). Jėzaus prisikėlimas nebuvo grįžimas į ankstesnį žemišką gyvenimą, kaip Lozoriaus atveju. Prisikėlusio Jėzaus kūnas perėjo į naują gyvenimą, už mums pažįstamo laiko ir erdvės ribų.

Jei Jėzus Kristus, tikras Dievas, bet taip pat tikras žmogus, prisikėlė ir nugalėjo mirtį, tai reiškia, kad ir mes prisikelsime ir Jis mus suteiks amžiną gyvenimą.

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas







All the contents on this site are copyrighted ©.