Lietuvos vyskupų Kreipimasis dėl ketinimo pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl
smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo
Esame susirūpinę dėl skubos pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš
moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo šiuo klausimu išsamiai
nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene. Konvencijoje yra nuostatų, kurios kelia
rimtų abejonių, ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti. Taip pat
nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią
Konvenciją, prisiims.
Kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus
bei remtinas siekis. Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu
požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi.
Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą
įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris
ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo,
kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo.
Konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų
naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“
(Konvencijos 4 straipsnis) pagrindus, kurie gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai.
Nebuvo paaiškinta, kaip šios nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas
bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui ir visai
visuomenei.
Konvencijos 12 straipsnis, greta kitų dalykų, ragina imtis priemonių,
„kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai
siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą
moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais
vaidmenimis“. Tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę
tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. Konvencija lengvai gali tapti
patogiu įrankiu siekiantiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines
nuostatas bei dvasinį paveldą.
Ypatingą susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio
nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo
švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“,
nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas
sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo
sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį
pagrįstą nerimą.
Atsižvelgdami į tai raginame atsakingas valstybės institucijas
ir aukščiausius pareigūnus nesiimti skubotų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasirašyti
ir ratifikuoti Konvenciją. Neleistina smurto prieš moteris prevenciją paversti pavienių
grupių ideologinių tikslų, priešingų tautos savitumui ir gyvybiniams interesams, įgyvendinimo
priedanga.