Europos diena

Gegužės 9 dieną minima „Europos diena“. Tądien, sukakus penkiems metams nuo II Pasaulinio karo pabaigos, 1950 metų gegužės mėnesį, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pristatė Europos anglių ir plieno susivienijimo, Europos Sąjungos pirmtako, įsteigimo planą.

Šis dokumentas, vadinamas „Šumano deklaracija“, prasideda tokiais žodžiais: „Pasaulio taika negali būti išsaugota be kūrybingų pastangų, proporcingų pavojams, kurie jai grasina“.

Šumanas pasiūlė prancūzų ir vokiečių anglių bei plieno gamybą padaryti pavaldžia nepriklausomam „Aukščiausiam autoritetui“, susivienijimą paliekant atviru ir kitoms šalims. Realizavus šį planą, karas tarp istorinių varžovių Prancūzijos ir Vokietijos, pasak Šumano, taptų ne tik „neįsivaizduotinu, bet ir materialiai neįmanomu“, mat būtent tie regionai, kuriuose gyvavo anglies ir plieno pramonė, labiausiai tarnavo karo pramonei, tuo pat metu patys labiausiai nukentėdami nuo karo.

Šumano deklaracijoje ši ekonominė iniciatyva nėra savaiminis ir galutinis tikslas, tačiau pirmas žingsnis link Europos valstybių federacijos, kurioje vyrautų taika ir kuri padėtų visam pasauliui, pirmiausia Afrikos kontinentui. Bendra Europa, realistiškai priduria Šumanas, „nebus sukurta iš karto, pagal vieną planą. Ji bus pasiekta per konkrečius rezultatus, kurie kuria faktinį solidarumą“.

Taika ir solidarumas yra akcentuojami dviejų regioninių Europos kontinento katalikiškų organizacijų pareiškimuose „Europos dienos“ proga.

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) generalinis sekretorius t. Patrick H. Daly rašo, jog gegužės 9-ąją minime didžiojo europiečių vienybės nuotykio pradžią, perkeitusio mūsų kontinentą į valstybių bendriją, kuri liepos mėnesį priims 28 narę, Kroatiją.

Taika ir solidarumas šiandieninės ekonominės krizės metu yra tiek pat aktualūs, kaip ir 1950 metais. Vis tik kai kurie politikai ir rinkėjai įsivaizduoja, kad per susipriešinimą ir pasidalijimą įveiksime šią krizę. Tačiau ši logika, pasak t. Daly, mus gražintų į situaciją prieš 70 metų, kai kontinentas buvo padalintas neapykantos. Tuo tarpu reikia žvelgti ne atgal, bet pirmyn, kaip tai daroma Šumano deklaracijoje.

Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE), vienijančios ne tik Europos Sąjungos, bet viso Europos kontinento vyskupų konferencijas, komunikate pirmiausia rašoma: „visiems asmenims, kurie šiandien (...) yra sunkumuose dėl ekonominės krizės, kurie prarado darbą ar jo ieško, kurie, dėl prasmės ir tikėjimo krizės, sunkiai įžvelgia ateitį, ypač jaunuoliams, norime pasakyti: Bažnyčia Europoje yra arti jūsų ir kviečia neprarasti vilties. Šiais tikėjimo metais su įsitikinimu pakartojame tai, ką palaimintasis Jonas Paulius II prieš 10 metų sakė apaštaliniame paraginime„Bažnyčiai Europoje“: „Jėzus Kristus yra vilties šaltinis Europai““.

Europos vyskupų konferencijų taryba taip pat pakvietė neleisti, kad baimė ir egoizmas užgožtų solidarumą, dovanos vertę ir svetingumą, kuriais Europa išsiskiria; padėkojo tiems, kurie, vedami tikėjimo, vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu vykdo karitatyvinius darbus.

Galiausiai komunikate kreipiamasi į visus kontinento krikščionis kviečiant „Europos dienos“ proga mąstyti apie savo indėlį kuriant europietišką visuomenę, atvirą Absoliutui, besiremiančią tiesa, teisingumu ir laisvę, taikos kolonomis, kaip prieš 50 metų rašė popiežius Jonas XXIII enciklikoje „Pacem in terris“. (Vatikano radijas)