Popiežius Pranciškus: Pašvęstas gyvenimas apšviečia Bažnyčios kelią (+video)
Sekmadienį Romoje įvyks dar vienas svarbus, daug tikinčiųjų iš viso pasaulio pritrauksiantis
Tikėjimo metų renginys. Šventasis Tėvas kanonizacijos Mišiose paskelbs naujų šventųjų,
įskaitant dvi vienuoles palaimintąsias, prieš šimtmetį įsteigusias šiandien pasaulyje
sėkmingai veikiančias vienuolines kongregacijas. Trečiadienio rytą popiežius Pranciškus
turėjo progos kiek plačiau aptarti moterų vienuolių pašaukimą. Trumpai prieš bendrąją
audienciją Šventasis Tėvas surengė specialią audienciją, kurios metu priėmė apie aštuonis
šimtus vienuolių, Romoje dalyvaujančių vienuolijų kongregacijų vyresniųjų tarptautinės
Sąjungos plenarinėje asamblėjoje. Sveikindamas vienuoles popiežius aptarė plenarinės
asamblėjos temą: „Galios tarnystė pagal Evangeliją“.
Popiežius visų pirma palinkėjo
vienuolėms, kad pašvęstas gyvenimas visuomet būtų šviesa apšviečianti Bažnyčios kelią.
Be jūsų, - sakė Pranciškus, - Bažnyčiai trūktų motiniškumo, nuoširdumo ir jautrumo.
Šventasis
Tėvas priminė, jog Kristaus priminimas apaštalams per paskutinę Vakarienę, kad ne
jie Jį pasirinko, o Jis juos, yra tinkamas ne tik kunigams, tačiau visiems; jog pašaukimas
visuomet yra Dievo iniciatyva. Kristus kviečia jį sekti, o pašvęstiesiems tai reiškia
vykdyti nuolatinį „ėjimą“ iš savęs taip, kad visa savo egzistencija supanašėtų su
Kristumi ir jo Evangelija, pagal vien tik Dievo valią, išsižadant visų sumanymų taip,
kad būtų galima su šv. Pauliumi sakyti „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje
Kristus“ (Gal 2,20). „Išėjimas“ iš savęs yra žengimas adoravimo ir tarnystės keliu.
Tai neatskiriami dalykai: garbinti Viešpatį ir tarnauti kitam, nieko nepasilaikant
sau.
Popiežius Pranciškus, kuris irgi yra vienuolis, davęs vienuolinius įžadus
jėzuitų ordine, pažymėjo vienuolėms, kad Kristaus centriškumas yra visų pašvęstųjų
evangelinė tapatybė. Šventasis Tėvas ragino vienuoles padėti savo bendruomenių „ėjimui“
iš savęs, jį išgyvenant kaip žengimą adoravimo ir tarnystės keliu pagal tris vienuolinio
gyvenimo svertus: paklusnumo, neturto, skaistumo.
Tikroji valdžia, bet kokioje
pakopoje, yra tarnystė, kurios šviesiausia viršūnė yra ant Kryžiaus, - sakė popiežius.
Jis ragino vienuoles stengtis galią vykdyti užtarimu, supratimu, pagelbėjimu ir mylėjimu,
apglėbiant visus ir visas, ypač tuos, kurie jaučiasi vieniši, atstumti, nereikalingi,
kurie papuolę į žmogaus širdies egzistencinius pakraščius. Mums nereikia teoriško
neturto. Neturto išmokstame prisiliečiant prie vargstančio Kristaus kūno, kuris apsireiškia
per nuolankiuosius, vargstančiuosius, ligonius ir vaikus.
Tačiau taip pat
svarbu visuomet gyventi pagal Motinos Bažnyčios pulsavimą ir būti jame. Nes krikščionims
Evangelijos skelbimas ir liudijimas niekuomet nėra izoliuotas aktas. Būtų absurdiška
dvikalbystė manyti, kad galima gyventi su Jėzumi, bet be Bažnyčios, sekti Jėzumi bet
ne Bažnyčioje, mylėti Jėzų, bet ne Bažnyčią. Prisiimkite atsakomybę ugdyti savo kongregacijose
sveiką Bažnyčios doktriną iš meilės Bažnyčiai ir bažnytinėje dvasioje.
Būkite
laimingos, - pridūrė Pranciškus, - nes juk gražu sekti Kristų, būti gyvuoju Marijos
ir Šventosios hierarchinės Bažnyčios paveikslu. (Vatikano radijas)