Naujoji brazilų palaimintoji Pranciška - Kristaus gailestingumo liudytoja

Brazilijos Bažnyčioje paskelbta nauja palaimintoji. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas šeštadienį popiežiaus Pranciškaus vardu Minas Žerais valstijoje Beapendi vietovėje XIX amžiuje gyvenusią Dievo tarnaitę Prancišką de Paula de Jesus (1808-1895) paskelbė palaimintąja.

Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto, kardinolo Angelo Amato, Pranciškos beatifikacija visų prima yra popiežiaus Pranciškaus dovana Brazilijai. Jis gerai pažįsta brazilų tautą, žmonių gerumą, religinį dvasingumą, meilę Jėzui, gyvybės ir džiaugsmo Evangelijai, pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei, prisirišimą prie Bažnyčios kaip prie motinos, meilę popiežiui, vyskupams, kunigams, pagarbą seneliams, meilę vargšams, giliai išgyvenamą žmonių lygybę ir brolybę, pagarbą kūrinijai. Ypatingai dideli žmogiškų ir dvasinių vertybių turtai iš Brazilijos daro Dievo palaimintą žemę, kurioje visiems gera gyventi. Anot prefekto, kuris nuvyko į Braziliją vadovauti beatifikacijai, Pranciška, „Baependi šventoji“ ir „Teta Pranė“ („Nhá Chica“), taip brazilai dar šiandien ją vadina, nuosekliai gyveno pagal šias vertybes ir jas kaip paveldą paliko brazilams, taip pat visai Bažnyčiai.

Pranciška buvo kilusi iš vergų, užaugo be tėvo, liko beraštė visą gyvenimą, tačiau iš mamos, kuri mirė anksti, išmoko Rožinio maldą. Šia malda, kaip kelrodžiu, Pranciška vadovavosi visą gyvenimą. Mirdama motina nepaliko mergaitei daiktų, tačiau paliepė mylėti Jėzų ir Mariją, kaip ir visus kitus. Išlaisvinta iš vergystės Pranciška apsisprendė nesituokti, nors netrūko pasiūlymų. Ji savo kuklius namus pavertė maldos namais, į kuriuos galėjo užeiti visi ieškantys dvasinės paguodos, o kartą per savaitę surengdavo pietus vargšams. Ir niekuomet nesiskirdavo su savo rožiniu. Nelauktai Pranciška praturtėjo, kai miręs brolis paliko didelį turtą. Tačiau jį beveik visą išdalijo beturčiams. Sau pasilaikė tiek, kad galėtų įgyvendinti svajonę: pastatydino Marijos Nekaltajam Prasidėjimui dedikuotą koplyčią. Baependi šventoji mirė sulaukusi garbingo amžiaus ir buvo palaidota jos pačios pastatydintoje koplyčioje.

Palaimintoji pasižymėjo nuolankumu. Ji nieko neskyrė sau, o visa atiduodavo Dievui ir Jo Motinai. Prašančiųjų maldavimus ji pavesdavo Mergelei Marijai. O kai žmonės sugrįždavo padėkoti už patirtą malonę, ji atsakydavo, kai tai ne jos nuopelnas: „Prašau Marijos, ji išklauso ir atsiliepia“.

Popiežius Pranciškus, skelbimo palaimintąja dekrete pažymėjo, kad Pranciška, atkaklaus pamaldumo moteris, ištikimai liudijo Kristaus gailestingumą kamuojamiesiems kūno ir dvasios negaliomis. Liudininkai vienbalsiai tvirtina, kad Baependi šventoji daug meldėsi, niekuomet neišleisdavo iš rankos Rožinio, buvo nenuilstanti Švenčiausiojo Sakramento adoruotoja, Kristaus kančios kontempliuotoja, giliai pamaldi į Dievo Motiną, kurią vadindavo “mano Ponia“. Palaimintosios mėgstamiausia malda buvo giesmė “Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina!” (Vatikano radijas)