Religijos laisvė Vakarų Europoje iš amerikietiškos perspektyvos

Jau pristatėme JAV komisijos apie tarptautinę religinę laisvę paskelbtos ataskaitos apie 2012 metus dalį, kurioje vardijamos šalys, kuriose religijos laisvė pažeidžiama „sistemingai, nuolatos ir sunkiai“. Tai didelį rūpestį keliančios šalys, tarp kurių yra ir vienos iš uždariausių ar represyviausių valstybių, tokios kaip Birma, Iranas, Šiaurės Korėja ar Saudo Arabija. Čia dėl religinių motyvų gali būti įkalinama, kankinama, atimamas turtas, atimamos laisvės ir teisės, įvykdoma mirties bausmė. Religinė diskriminacija čia nekelia jokių abejonių.

Tačiau ataskaitoje vienas skyrius yra skirtas Vakarų Europai, kuri didžiuojasi būdama vienu iš demokratijos lopšių praeityje ir demokratijos tvirtove dabartiniame pasaulyje. Vis dėlto tai nereiškia, kad joje visos kontraversijos jau yra išspręstos, visos teisės užtikrinamos.

Pasak JAV ataskaitos, pastaruoju laiku net labiau judama į priešingą pusę. „Per pastaruosius keletą metų įvairių religinių išraiškos formų suvaržymai, ar bandymai suvaržyti, Vakarų Europoje augo. (...) Tai, kartu su sąžinės laisvės ir neapykantos (kurstymo) kalbos („hate speech“) įstatymais kuria besiplečiantį bauginimo prieš kai kurias religinės veiklos formas Vakarų Europoje klimatą. Šie suvaržymai reikšmingai apriboja tų asmenų, kuriuos liečia, socialinę integraciją, švietimo ir darbo galimybes. (...) Religinės netolerancijos atmosfera Europoje, rodos, auga“, rašoma ataskaitoje, kurioje teikiami pasiūlymai JAV prezidentui ir vyriausybei dėl politikos religiniais klausimais pasaulyje.

Ataskaitoje trumpai aptariami įvairūs atvejai, kurie neretai turėjo atgarsių, politikos ar debatų žiniasklaidoje forma, visoje Europoje.

Pavyzdžiui, draudimas Prancūzijoje ir Belgijoje musulmonėms moterims dėvėti veidą dengiančius galvos apdangalus, panašų draudimą norėjo priimti ir olandai.

Religinės išraiškos formos gali būti apribotos ir pateisinamos tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, draudimas uždengti veidą, dėl religinių ar nereliginių motyvų, yra pateisinamas tuo, kad dėl viešojo saugumo asmens veidas turi būti identifikuojamas. Tačiau nors įstatymai Prancūzijoje ar Belgijoje yra suformuluoti nediskriminaciškai, jų istorija, juos lydėję visuomeniniai debatai buvo aiškiai nukreipti prieš musulmones moteris ir tai kelia rūpesčių dėl jų diskriminacijos.

Čia galima priminti ir 2013 metų sausio Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą dviejų Anglijos moterų krikščionių, nešiojusių pakabukus su kryželiu, byloje, kurioje nutarta, jog matomų religinių ženklų nešiojimas yra apsaugota teisė, ribotina tik specialiais atvejais.

Kitas plačiai nuskambėjęs atvejis lietė Vokietiją, kurios vienas teismas nusprendė, kad gydytojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už ritualinį-religinį žydų berniukų apipjaustymą. Vokietijos parlamentas turėjo išleisti specialų įstatymą šiuo klausimu.

Ataskaitoje primenamas 2009 metų referendumas dėl minaretų Šveicarijoje. Nors Šveicarijos vyriausybė buvo už, referendume balsuotojai uždraudė statyti minaretus šalia mečečių ar inkorporuotus į mečetę. Kai kuriuose Europos miestuose vilkinami leidimai mečečių statybai, nepaisant to, kad juose gyvena musulmonų bendruomenės.

Nemažai dėmesio JAV komisijos ataskaitoje skiriama įstatymams, kuriais beveik visoje Europoje draudžiama neapykantos (kurstymo) kalba („hate speech“). Rūpestį kelia tai, kad jais uždraudžiamos taikios išraiškos, tarp jų ir religinės, jei vertinamos kaip įžeidžiančios.

Išraiškos laisvė apima ir tuos taikiu būdu reiškiamus įsitikinimus, kurie kitiems atrodo neteisingi ar įžeidžiantys, pavyzdžiui dėl homoseksualumo ar abortų. Jungtinių Tautų rezoliucijos ne kartą yra pabrėžusios, kad netolerantišką kalbą reikia atremti kontra-argumentais ir ugdymu, tačiau kriminalizuoti dera tik tas apraiškas, kuriose tiesiogiai raginama imtis prievartos. Nepaisant to, daug Europos valstybių kriminalizavo ir tas nuomonių išraiškas, kuriose nėra raginimo prievartai.

Kita vertus, per platus įstatymų „prieš neapykantos kalbą“ taikymas gali tapti kalbos ir religijos laisvės pažeidimu. Ataskaitoje paminėtas 2011 metų atvejis Anglijoje, kai policija, grasindama įstatymo bausmėmis, pareikalavo iš vienos kavinės šeimininko nustoti televizoriaus ekrane rodyti eilutes iš Biblijos, kurios vienam lankytojui pasirodė homofobiškos. Vėliau policija atsiprašė už neteisingą įstatymo supratimą. (Vatikano radijas)