Šeštadienį, balandžio 27 dieną, sulaukęs 97 metų amžiaus mirė Šanchajaus arkivyskupas
Aloysius Jin Luxian, viena iš garsiausių katalikų Bažnyčios Kinijoje figūrų, savo
biografija ir gyvenimu atspindinti šios šalies katalikų likimą ir kontrastus.
Aloysius
Jin Luxian gimė senoje katalikiškoje kinų šeimoje, kuri didžiavosi, kad bent jau dešimt
jos kartų išpažino krikščionišką tikėjimą. Deja, dar būdamas vaikas prarado abu tėvus,
o vėliau mirė ir vienintelė jo sesuo. 1938 metais, 22 metų amžiaus, jis įstojo į jėzuitų
ordiną.
Tai buvo pokyčių laikas. 1939 metais popiežius Pijus XII leido kinams
praktikuoti protėvių kultą ir atlikti konfuciškas apeigas, taip užbaigdamas nuo 17
amžiaus prasidėjusius ginčus. 1946 metais tas pats popiežius, pripažindamas Bažnyčios
Kinijoje brandą, įkūrė autonomišką kinų hierarchiją. Tačiau 1949 metais kilo pilietinis
karas tarp nacionalistų ir komunistų, kurį laimėjo pastarieji. Katalikų bendruomenės
simpatijos buvo pasidalijusios: remti geriau pažįstamą, tačiau pasenusią ir korumpuotą
santvarką, ar naują, žadančią nepriklausomybę ir geresnį gyvenimą? Deja, vėliau viltys
nepasiteisino.
Jaunasis Jin tuo metu atliko savo formaciją Europoje, pirmiausia
Paryžiuje, o vėliau Romoje. 1951 metais jis grįžo į Šanchajų. Komunistinė represijų
mašina jau buvo pradėjusi veikti, iš Kinijos ištremti visi misionieriai, tad Jin jautė
pareigą grįžti į savo šalį tuo metu. Jam buvo patikėta vadovauti Šešano seminarijai.
1955 metų rugsėjo 8-9 dienomis buvo įvykdyta plati operacija ir prieš kinų
katalikus. Suimta per tris šimtus kunigų, aktyvių pasauliečių, vienuolių, tarp jų
Jin ir jo vyskupas Ignatius Kung. Puspenktų metų Jin buvo laikomas izoliuotoje aplinkoje,
o vėliau nuteistas 18 metų kalėjimo už antirevoliucinę veiklą. Vyskupas Kung apkaltintas
valstybės išdavimu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
1973 metais Jin išėjo
iš kalėjimo, tačiau ne visi į jį žiūrėjo su pasitikėjimu. Kai kurie manė, kad kalėjime
jis pasidavė režimo spaudimui ir tapo jam pavaldus, nors dokumentuoti niekas negalėjo.
Iki 1982 metų Jin dirbo vertėju, išnaudodamas savo įvairių kalbų mokėjimą.
Tuo
metu Kinijoje jau buvo vykdoma „Dokumente nr. 19“ suformuluota Kinijos komunistų partijos
vizija: religijos yra istorinis fenomenas, kuris išnyks ir jį pakeis socializmas.
Tačiau kol tai įvyks, reikia religinėms institucijoms suteikti patriotinį charakterį
ir atriboti nuo užsienio įtakos. Į visų religinių lyderių vietas buvo stengiamasi
pastatyti režimui lojalius žmones.
Tad nenuostabu, kad kai 1982 metais, Deng
Xiaoping valdymo ir reliatyvaus atsivėrimo laikais, Jin vėl tapo Šešano seminarijos
rektoriumi, daug kas jį palaikė režimo bendradarbiu ar net parsidavėliu. Be to, 1985
metais Jin buvo įšventintas vyskupu be popiežiaus mandato.
Jo vyskupas Kung
iš kalėjimo buvo išleistas 1986 metais, ištremtas į JAV, čia tapo kovos simboliu prieš
režimą tų akivaizdoje, kurie darė kompromisus.
Vėliau Jin savo pasirinkimus
paaiškino tuo: reikėjo kažką daryti dėl smarkiai nuniokotos Bažnyčios, reikėjo būti,
kaip sakoma Evangelijoje, „gudriu kaip žaltys ir taikiu kaip balandis“. Ir iš tiesų,
Jin daug ką padarė Šanchajaus vyskupijos, kuriai pilnai pradėjo vadovauti nuo 1988
metų, gyvenimo atnaujinimui, atnaujino katedrą, bažnyčias, pažadino seminarijos veiklą,
po kelių kelionių į Pekiną išsiprašė, kad per Mišias būtų galima minėti popiežiaus
vardą. Taip pat išsireikalavo liturgijos atnaujinimo pagal Vatikano II Susirinkimo
potvarkius, kuriuos kinų valdžia blokavo kaip užsienio įtaką. 1989 metų rugsėjo 30
dieną Šanchajaus katedroje buvo pirmą kartą celebruotos šventosios Mišios pagal naująjį
Mišiolą kinų kalba, o tarp celebrantų buvo kunigas Joseph Zen Ze-kiun, vėliau Honkongo
kardinolas.
Jin vyskupiški šventimai buvo patvirtinti popiežiaus. 2005 metais
Benediktas XVI jį asmeniškai, su kitais trimis vyskupais, pakvietė dalyvauti Vyskupų
sinode apie Eucharistiją Romoje. Tačiau režimas neleido atvykti nei vienam.
Deja,
net ir vyskupo Aloysius Jin Luxian laidotuvės bus pažymėtos prieštaravimų ir kontrastų.
Joms turėtų vadovauti šių metų liepos mėnesį įšventintas Šanchajaus vyskupas augziliaras
Thaddeus Ma Daqin. Tačiau šis per įšventinimo apeigas pareiškė, kad išstoja iš kinų
katalikų patriotinės asociacijos, kitaip tariant, atsisako valdžios kontrolės. Taip
jis nusipelnė tūkstančių tikinčiųjų plojimų ir iki šiol trunkančio namų arešto. Neabejotina,
kad valdžia norės, kad laidojimo apeigoms ir Mišioms vadovautų jai lojalus vyskupas
iš šalies, stengsis, kad jose dalyvautų Šventojo Sosto nepripažinti vyskupai. Tačiau
jau dabar aišku, kad didžioji Šanchajaus tikinčiųjų dalis su tuo nesitaikstys. (Vatikano
radijas)