Katalikų Bažnyčios katekizmas (26). Gimė iš Mergelės Marijos
Tikime, kad antrasis Trejybės asmuo tapo žmogumi. Amžinasis Tėvo Sūnus įsikūnijo,
Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos. Šiame kontekste Katekizme
primenama, jog „tai, ką katalikų tikėjimas skelbia apie Mariją, remiasi tuo, ką jis
skelbia apie Kristų“ (487). Tad jei Bažnyčia skelbia, kad Jėzus Kristus yra vienas
asmuo, turintis dieviškąją ir žmogiškąją prigimtis, tuo pačiu ji skelbia, kad ir Marija
„tikrai yra Dievo Motina (Theotokos)“ (495). Jinai yra Dievo Motina dėl to, kad Dievas
konkrečiu istorijos metu tapo žmogumi.
Bažnyčia taip pat skelbia, jog Marija
buvo „visąlaik Mergelė“, tai yra išpažįsta tikrą ir nuolatinę Marijos mergystę. Katekizmas
sako, jog mergeliškas Jėzaus prasidėjimas buvo regimas ženklas, kad Dievo Sūnus gimė
tikrai turėdamas tokią kaip mūsų žmogišką prigimtį (plg. 496). Marijos mergeliška
motinystės taip pat „rodo absoliučią Dievo iniciatyvą Įsikūnijimo metu“ (503). Marijos
mergystė taip pat byloja, kad mes visi dieviškajame gyvenime dalyvaujame „ne iš kraujo
ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (Jn 1, 13)“ (plg. 505).
Angelas
sveikindamas Mariją, ją pavadino „malonės pilnąja“. Amžiams bėgant Bažnyčia, Šventosios
Dvasios vedama į visos tiesos pažinimą, suvokė, kad toks ypatingas Marijos apdovanojimas
malonėmis, taip pat reiškia jos nekaltąjį prasidėjimą. Dievo Motina – dėl savo Sūnaus
nuopelnų – „buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta” (491).
Šitaip
Dievas išsirinko Mariją, kad būtų jo Sūnaus Motina. Tačiau tai nebuvo jai primesta,
nepaliekant jokio pasirinkimo. Ji visiškai laisva valia tarė: „Štai aš Viešpaties
tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38).