Šventojo Sosto diplomatas. Seksualinė prievarta prieš moteris ir ginkluoti konfliktai

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių tautų Organizacijoje Niujorke arkivyskupas Francis Chullikatt pasisakė bendrojoje diskusijoje apie seksualinę prievartą per karinius konfliktus, komentuodamas metinę JT generalinio sekretoriaus ataskaitą apie tokios prievartos apraiškas.

Pasak arkivyskupo Chullikatto, Šventojo Sosto delegacija remia ir sveikina tas nuostatas, kurios buvo deklaruotos 2000 metų rezoliucijoje: tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog karo ar pokario situacijoje moterys yra ne vien aukos, bet ir svarbios veikėjos konfliktų prevencijoje ir sprendime, taikos įtvirtinime. Todėl jos turi turėti daugiau įtakos sprendimuose dėl taikos. „Moterys gali ir turi turėti didesnį vaidmenį kaip taikos sąjungininkės“, - sakė arkivyskupas Chullikatt.

Tokioje perspektyvoje dar liūdniau atrodo ataskaita apie nuolatinius lytinės prievartos epizodus per karinius konfliktus, tarp kurių yra prievartavimai, prievartinė sterilizacija, pagrobimai dėl lytinio išnaudojimo tikslų, seksualinė vergovė ir kiti bjaurūs prievartos veiksmai. Nors ir berniukai ar vyrai tampa seksualinės prievartos aukomis, pripažinta, kad daugiausia tai moterys ir mergaitės. Šios prievartos priežastys yra įvairios: kai kuriais atvejais prievartavimai naudojami populiacijos įbauginimui, priėjimui prie gamtinių resursų, kriminalinės veiklos palengvinimui. Kitais atvejais tai tampa rasinės ir etninės neapykantos išraiška, įgyja politinio ar ekonominio viršumo akcentą. Reikia apgailestauti, kad ataskaitoje nėra išryškinta kiek asmenų priversti patirti lytinę prievartą dėl savo religinių įsitikinimų, nors apie tai ateina žinių iš beveik visų pasaulio regionų. Tarp prievartautojų, pridūrė arkivyskupas Chullikatt, ne taip jau retai būna ir tie, kurie turėtų ginti civilius: kariuomenės ar saugumo pajėgų kariai, netgi pačių Jungtinių Tautų Organizacijos taikos palaikymo pajėgų nariai. Seksualinė prievarta yra sunki asmens orumo pažeminimo forma, tačiau ji taip pat luošina ir patį prievartautoją kaip asmenį. Visos valstybės ir tarptautinė bendruomenė turi stengtis sustabdyti šiuos barbariškus veiksmus, kurie žeidžia žmonijos sąžinę.

Nuolatinis šventojo Sosto stebėtojas JTO išryškino tris aspektus . Pirma, lytinių nusikaltimų prevencija kariniuose konfliktuose pirmiausia yra savalaikis tarptautinės bendruomenės įsikišimas, pagal nustatytus būdus, į patį konfliktą, stengiantis sutaikinti, spręsti socialines ir ekonomines konflikto prielaidas, kreipti šia linkme švietimą ir moterų visuomenėje suvokimą.

Antrasis aspektas liečia kriminalinės atsakomybės sąvoką. Reikia aiškiai nurodyti ir įgyvendinti baudžiamąjį persekiojimą už seksualinę prievartą, nepriklausomai nuo politinių faktorių.

Trečia, itin svarbu padėti lytinės prievartos aukoms. Ataskaitoje tam nebuvo skirta pakankamai dėmesio, pažymėjo arkivyskupas Chullikatt. Neretai pasitaiko, kad vietoj pagalbos seksualinės prievartos aukos ar tie, kurie praneša apie tokius nusikaltimus sulaukia atsiribojimo, ypač tais atvejais, kai po išprievartavimo pastojama. Ypatingai trikdantis yra moters ar mergaitės papildomas pavertimas auka, ją prievarta ištekinant ar priverčiant gyventi su agresoriumi. Seksualinė prievarta palieka didelę psichologinę ir dvasinę žalą, kartais mirtiną.

Šventojo Sosto diplomatas paminėjo ir tai, kas ataskaitoje pavadinta „saugiomis nėštumo užbaigimo paslaugomis“, kitaip tariant, negimusio ir nekalto vaiko gyvybės grubiu nutraukimu, mirtimi, kuri dar labiau pratęsia prievartą sunkumuose esančios moters atžvilgiu. Moteris su vaiku, priešingai, turėtų sulaukti rūpesčio, švietimo, patarimų ir pagalbos nėštumo metu ir po jo, taip pat ir galimybę atrasti šeimą, kuri įvaikintų jos vaiką, jei tai būtų būtina. (Vatikano radijas)