Naujoji Zelandija įteisino tos pačios lyties santuokas

Mums nesuprantama, kodėl paneigiama santuokos vizija, kurios šaknys glūdi žmogaus prigimtyje ir yra bendros visoms kultūroms, - šiuo pareiškimu Naujosios Zelandijos vyskupų konferencijos pirmininkas pakomentavo šalies parlamento priimtą sprendimą įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Velingtono arkivyskupas Johnas Dew trumpai pasisakė po to, kai šalies parlamentas ketvirtadienį didele balsų dauguma galutinai priėmė įstatymo pataisą. 77 deputatai prieš 44 pritarė naujam santuokos aptarimui, pagal kurį santuoka jau laikoma „dviejų asmenų“, o ne „vyro ir moters“ sąjunga.

Santuokos pagrindą sudaro lytinis skirtumas ir tradicinė santuokos definicija atspindi šią nepakartojamą tikrovę. Šiam nepakartojamumui reikia vardo ir definicijos, kurie leistų skirti santuoką nuo bet kokių kitų santykių formų. Santuoka yra pamatinė žmonijos institucija, kuri egzistavo kol dar nebuvo religijų ir valstybių. Tai įsipareigojanti vyro ir moters sąjunga, kuri sudaroma pagal prigimtinį pašaukimą perduoti naują gyvybę, - sakė Vatikano radijui Velingtono arkivyskupas.

Pasak jo, apgailėtina, kad iš naujo įstatymo beveik visai išstumtos sąvokos „vyras“ ir „žmona“. Guodžia tik žinojimas, kad dar daug Naujosios Zelandijos gyventojų pritaria vyskupų nusistatymui, - pažymėjo arkivyskupas J. Dew.

Mums buvo užtikrinta, - tęsė ganytojas, - kad religijos laisvė, leidžianti aiškinti kas yra santuoka ir ją įgyvendinti pagal savo religinius įsitikinimus, yra įstatymu apsaugota. Todėl toliau sieksime kad taip būtų.

Naujoji Zelandija tapo pirmąją Okeanijos regiono šalimi, tačiau iš eilės jau tryliktąja pasaulyje legalizavusia homoseksualias santuokas po Olandijos, Belgijos, Kanados, Pietų Afrikos, Argentinos, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Islandijos ir Urugvajaus. Panašius įstatymus yra įvedusios kai kurios JAV, Brazilijos ir Meksikos valstijos. (Vatikano radijas)