Mongolijos katalikai – viena jauniausių ir sparčiausiai augančių bendruomenių pasaulyje

Katalikų bendruomenė Mongolijoje labai maža, bet jos narių skaičius nuolat auga. Kai prieš 21 metus buvo įkurta Ulan Batoro apaštališkoji prefektūra, katalikų visoje Mongolijoje buvo tik kelias dešimtys. Dabar, per šių metų Velykas, jų skaičius jau viršijo devynis šimtus. Šiuo metu Mongolijoje veikia šešios katalikų parapijos, kurioms vadovauja svetimšaliai misionieriai. Du mongolai seminaristai pradėjo studijas kunigų seminarijoje Pietų Korėjoje.

Pirmąją katalikų oficialią Bažnyčios struktūrą – Išorinės Mongolijos misiją sui iuris – jau 1922 m. buvo įkūręs popiežius Pijus XI. Ji buvo pavaldi Vidinės Mongolijos (Kinijos) Chongli vyskupijos ganytojui. Tačiau jau 1924 m. Mongolijoje valdžią paėmus komunistams, katalikų misionieriai buvo išvaryti. Katalikų bendruomenė atsikūrė tik po komunistų žlugimo. Pirmoji parapija Ulan Batore buvo įkurta Pietų Korėjos katalikų ir tuometinio apaštališkojo nuncijaus Korėjoje lietuvių kilmės arkivyskupo Jono Bulaičio pastangomis. Kai 1992 m. Mongolija užmezgė diplomatinis santykius su Šventuoju Sostu, nuncijus Seule Jonas Bulatis buvo paskirtas ir nuncijumi Ulan Batore. Tu pačių metų balandžio 30 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Ulan Batoro apaštališkąją prefektūrą, tiesiogiai pavaldžią Šventajam Sostui, o jos administravimą patikėjo nuncijams. Nuo to laiko prasidėjo pastovi Mongolijos katalikų bendruomenės plėtra. Pernai, kai buvo minimos apaštališkosios prefektūros įkūrimo dvidešimtosios metinės, katalikų buvo 835. Dabar, kaip sakyta, jų jau daugiau kaip devyni šimtai. (Vatikano radijas)