Pastoriaus Schneiderio ir kardinolo Kocho komentarai po pastoriaus vizito Vatikane

Balandžio 8 dieną pastorius Nikolaus Schneider, Vokietijos evangelikų Bažnyčios pirmininkas, privačioje audiencijoje susitiko su popiežiumi Pranciškumi, o vėliau su kardinolu Kurtu Kochu ir arkivyskupu Ludwigu Mulleriu, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininku ir Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.

Po šių susitikimų Italijos evangelikų žinių agentūra NEV paskelbė pokalbį su pastoriumi Schneideriu. Anot pastoriaus, popiežius Pranciškus jam paliko pozityvų, brolišką įspūdį. Nors susitikimas buvo skirtas labiau abipusiam susipažinimui, nei ekumeninių klausimų siauresne prasme sprendimui, kalbėta apie protestantiškos Reformos 500 metų jubiliejų, kuris bus minimas 2017 metais.

Perdaviau popiežiui kvietimą, kad į šį jubiliejų įsitrauktų ir katalikų Bažnyčia. Tačiau siauriau apie tai kalbėjome su kardinolu Kochu. Bandėme suprasti, kokiu būdu Romos katalikų Bažnyčia gali dalyvauti Reformos jubiliejuje, kokios iniciatyvos galėtų būti surengtos pačioje Romoje. Pateikta daug pasiūlymų, kuriuos visus dar reikės ištirti, - sakė pastorius Schneider.

Komentuodamas anksčiau išsakytą kardinolo Kocho abejonę apie tai, kaip galima švęsti įvykį, kuris padalijo Europą ir išprovokavo religijų karus, vokiečių pastorius pripažino, kad tiesa, jog protestantų ir katalikų pasidalijimas atnešė prievartą, tačiau tai yra istorinių aplinkybių pasekmės, visai ne tie dalykai, kuriuos norima paminėti ar švęsti. 2017 metais, minint Liuterio 95 tezių paskelbimą, norima labiau pažymėti ir iš naujo akcentuoti Kristaus centriškumą. Kita mintis, Reforma davė krikščionybei naują veidą ne tik per protestantiškas Bažnyčias, bet įtakojo ir pačią katalikų Bažnyčią. Galima sakyti, kad Ignacas Lojola, jėzuitų ordino steigėjas, buvo toks reformatorius, kuris atvėrė savo Bažnyčią ateičiai. Reformos laikais jėzuitai buvo priešiški protestantams. Šiandien turimi draugiški santykiai. Tai yra Dievo kelias ir nėra kokių nors motyvų nesekti Dievo malone. Tai yra priežastis, dėl kurios katalikų Bažnyčia turėtų dalyvauti Reformos jubiliejuje.

Galiausiai pastorius replikavo į pasitaikančią kritiką, kad protestantiškoms bendruomenėms verčiau atsidėti tarpusavio dialogui, o ne su katalikų Bažnyčia, kuris yra mažai veiksmingas. „Nemanau, - sakė pastorius Schneider, - kad vienas dialogas yra kito alternatyva“.

Vatikano radijas kalbino Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininką kardinolą Kurtą Kochą, kuris komentavo tiek pastoriaus susitikimą su popiežiumi, tiek pasiūlymą kartu švęsti Reformos jubiliejų.

Nors, kaip minėta, audiencija nebuvo skirta dalykiniam problemų sprendimui, tačiau, anot kardinolo, popiežius Pranciškus parodė didelį atidumą pasiūlymams ir pats pabrėžė, kad šiais laikais esame persekiojami ne todėl, kad katalikai ar protestantai, bet todėl kad krikščionys. Šis kankinių ekumenizmas jau buvo brangi sąvoka Jono Pauliaus II širdžiai. Pastorius, kalbėdamas apie Reformos jubiliejų, sakė, kad jis nėra skirtas Liuterio pašlovinimui, tačiau Kristui. Popiežius nuoširdžiai patvirtino, kad trokšta eiti santykių keliu, kurį jau nubrėžė popiežius Benediktas XVI.

Kardinolas Koch patvirtino, kad katalikiška Tarptautinė teologinio dialogo komisija ir Pasaulinė liuteronų federacija kartu parengė dokumentą, pavadintą „Nuo konflikto link bendrystės“. Dokumentas jau yra baigtas, kai bus paruošti jo vertimai, jis tuoj pat bus paskelbtas. Dokumentą sudaro trys dalys. Pirmoje yra dėkojama už susitaikymą ir suartėjimą per pastaruosius 50 metų. Antroje yra pripažįstama abipusė kaltė ir vienas kitam padarytas blogis. Trečioji skirta vilčiai ir ateičiai. (Vatikano radijas)