Kita ataskaita apie Vatikano finansinį skaidrumą bus skelbiama gruodį
Šią savaitę Europos Tarybos Ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų
plovimu bei teroristų finansavimu (Moneyval) nusprendė, kad kita atskaita apie Šventojo
Sosto ir Vatikano Miesto Valstybės skaidrumą bus priimta gruodžio mėnesį. Moneyval
taip pat sutiko, pagal paties Šventojo Sosto prašymą, kad ataskaita apimtų ne tik
pagrindinius, bet ir visus kertinius kriterijus, kad geriau būtų matoma Šventojo Sosto
pažanga stiprinant savo teisinius rėmus prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
Prieš trejus metus Šventasis Sostas pradėjo dialogą su Moneyval. 2011 metais
buvo parengta pirmasis Moneyval ekspertų vertinimas, iš esmės pozityvus, tačiau nurodęs
dar keletą svarbių namų darbų, kuriuos reikia padaryti.
Vienas iš jų buvo
įkūrimas nepriklausomos kontrolės institucijos, kuri prižiūrėtų Vatikano ir ypač Instituto
religiniams darbams finansines operacijas, populiariai, tačiau neteisingai vadinamu
„Vatikano banku“. Šiandien tokia institucija jau įkurta ir jai vadovauja Rene Bruelhart,
šveicarų teisininkas, buvęs Lichtenšteino finansų žvalgybos biuro vadovas. Jis buvo
pakviestas 2012 metų rugsėjį kaip patarėjas kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo
finansavimo klausimais, o po poros mėnesių paskirtas minėtosios kontrolės institucijos
direktoriumi.
Prieš mėnesį Rene Bruelhart davė interviu populiariam Vokietijos
dienraščiui „Die Welt“. Kalbėdamas apie dabartinį Šventojo Sosto finansinės veiklos
pritaikymą Moneyval kriterijams, šveicarų teisininkas priminė, kad negyvename tobulame
pasaulyje, kuriame viskas tampa tobula paspaudus mygtuką. Tačiau 2011 metų Moneyval
ekspertų ataskaita buvo objektyvus pagyrimas. Ir nuo to laiko jau padaryta kitų didelių
pastangų.
Rene Bruelhart taip pat paaiškino, kad Institutas religiniams darbams
nėra bankas, tačiau unikali finansinė institucija, kuri skiriasi nuo, pavyzdžiui,
komercinio banko, kaip kad „Deutsche bank“ arba investicinio banko, kaip kad „Goldman
Sachs“. Instituto religiniams darbams tikslas nėra maksimalaus pelno generavimas,
tačiau krikščioniškų darbų sklaida ir finansavimas. Tai įstaiga, kuri tarnauja katalikų
Bažnyčios vidiniams pinigų pervedimams. Ji neturi biurų užsienyje. Daugiausia operacijų
vykdoma per kitus bankus.
Katalikų Bažnyčia yra globalinė institucija ir Institutas
religiniams darbams turi tarnauti globaliniu lygiu. Tačiau pasaulyje ne visur yra
taika. Kai kurioms valstybėms yra taikomos tarptautinės sankcijos arba kitų valstybių
sankcijos. Ir tuo pat metu tose valstybėse yra krikščionių, bendruomenių ir Bažnyčių,
kurios turi būti finansiškai remiamos. Tai ne visada lengva.
Netikslu sakyti,
kad Institutas religiniams darbams palaiko finansinius ryšius su į juodąjį sąrašą
įtrauktais kraštais. Jis palaiko ryšius su katalikiškomis institucijomis tuose kraštuose.
Ir kai kalbama apie galimą Instituto religiniams darbams panaudojimą pinigų plovimui,
likęs pasaulis turi pripažinti jo veiklos savitumą ir išskirtinumą. „Tai bandau pasakyti
žmonėms iš viso pasaulio, su kuriais kalbu“, - sakė Rene Bruelhart. Kita vertus, ir
Vatikanas turi suprasti, kad jo funkcijos gali būti panaudotos nelegaliai veiklai.
Todėl Institutas religiniams darbams visada turi būti pajėgus atpažinti, ar jo operacijos
tarnauja Bažnyčios tikslams. Beje, „gali būti“ nereiškia, kad tikrai yra. Kai yra
atliekami tyrimai dėl įtarimų, tai savaime nereiškia nieko negatyvaus, tai reiškia,
kad kontrolės sistema veikia, o nereguliarumai dažniausiai turi paaiškinimą.
Pasak
Rene Bruelharto, jis gali patvirtinti, kad Vatikane yra stipri politinė valia savo
finansinę veiklą pritaikyti prie tarptautinių standartų, ji nesumažėjo atsistatydinus
Benediktui XVI, nėra pagrindo abejoti, kad sumažės ateityje. (Vatikano radijas)