Didžiojo šeštadienio popietę Turino katedroje trumpam, maždaug dviem valandom buvo
išstatyta garsioji Turino Drobulė, lininio audinio drobė, kurioje atsispaudęs kankinto
ir nukryžiuoto vyro kūno atvaizdas. Pasak tradicijos, tai drobė, į kurią buvo įsuptas
Jėzaus kūnas, nors su moksliniu tikrumu to negalima pilnai patvirtinti
Šį kartą
prie Turino Drobulės tiesiogiai galėjo melstis santykinai labai nedidelis skaičius
žmonių – apie tris šimtus ligonių ir neįgaliųjų, apie 30 juos lydinčių Turino vyskupijos
jaunuolių, kitiems lankytojams tuo metu Turino katedra buvo uždaryta iki Velyknakčio
Mišių. Tačiau Drobulės išstatymas buvo tiesiogiai transliuojamas per Italijos nacionalinę
televiziją ir interneto kanalais.
Video žinią šia proga pasiuntė popiežius
Pranciškus.
Brangūs broliai ir seserys, ir aš kartu su jumis atsistoju prieš
šventąją Drobulę ir dėkoju Viešpačiui, kad per šiandienines technologijas mums suteikia
tokią galimybę, - sakė Šventasis Tėvas. – Nors tai vyksta tokiu būdu, tai nėra tik
paprastas stebėjimas, bet pagarbinimas, maldingas žvilgsnis. Pasakysiu daugiau: tai
būti stebimam. Veidas (Drobulėje) yra su užmerktomis akimis, tai mirusio veidas, ir
vis tik jis paslaptingai į mus žiūri, tyloje mums kalba. Kaip tai įmanoma? Kodėl tikintys
žmonės, kaip jūs, nori sustoti prieš šią nuplakto ir nukryžiuoto Žmogaus Ikoną? Nes
Drobulės Žmogus mus kviečia kontempliuoti Jėzų iš Nazareto. Šis atvaizdas, atsispaudęs
drobėje, kalba mūsų širdžiai, skatina lipti ant Kalvarijos Kalno, pažvelgti į Kryžiaus
medį, pasinerti į iškalbią meilės tylą.
Leiskimės būti paliečiamais to žvilgsnio,
kuris neieško mūsų akių, bet mūsų širdies. Išklausykime to, ką nori pasakyti, tyloje,
iš už pačios mirties. Per šventąją Drobulę mus pasiekia vienas ir paskutinis Dievo
Žodis: Meilė tapusi žmogumi, įsikūnijusi į mūsų istoriją; gailestingoji Meilė Dievo,
kuris sau prisiėmė visą pasaulio blogį, kad mus išlaisvintų iš jo valdymo. Šis sužalotas
Veidas panašus į daugybės vyrų ir moterų veidus, sužeistų jų orumo negerbiančio gyvenimo,
karų ir prievartos, kurie smogia silpniausiems...Ir vis tik Drobulės Veidas perteikia
didelę ramybę; šis kankintas Kūnas spinduliuoja didybę. Tarsi iš jo sklistų santūri,
bet galinga energija, tarsi mums kalbėtų: išlaikyk pasitikėjimą, neprarask vilties,
Dievo meilės jėga, Prisikėlusiojo jėga įveikia viską.
Todėl, kontempliuodamas
Drobulės Žmogų, šiuo metu kaip savo tariu maldą, kurią šventasis Pranciškus ištarė
prieš Nukryžiuotąjį:
Aukščiausias ir šlovingas Dieve, Apšviesk mano širdies
tamsybes. Ir duok man tiesų tikėjimą, tvirtą viltį, tobulą meilę, pajautą ir
pažinimą, kad vykdyčiau tavo šventą ir tikrą įsaką.