„Giedame Žemaičių Kalvarijos Kalnus“

Kovo 16 d., Klaipėdos etnokultūros centras sukvietė miestelėnus į renginį „Tradiciniai giedojimai. Giedame Žemaičių Kalvarijos Kalnus“. Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje dominikonų rūpesčiu. Lietuvoje žymiausios yra Žemaičių Kalvarijos (20 stočių, įrengtos 1637–1639 m.), Kalnai ne tik einami, lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per Gavėnią.

Varnių kanauninkas Motiejus Strijkovskis mini naudojamus medinius trimitus, jis teigia, jog žemaičiai giesmėms pritaria mediniais „trimitais-sutartiniais“. Apie muzikos instrumentus kalba ir Simonas Daukantas: „Šiandien dar didžiai retai tokių trūbų begal regėt, nes paprastai tirškina vario trūbelius <...> trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailestį, kursai savo gausmu, graudingumu lyginos su šios variniais karės trūbais“. XIX a. pradžioje Lietuvos bajorai į savo dvarus ėmė kviesti svetimšalius muzikus. 1874 metais Rietave kunigaikštis Bogdanas Oginskis prie savo dvaro įsteigė pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrą, vėliau panašų orkestrą įsteigė jo brolis Mykolas Oginskis Plungėje.

Varinių pučiamųjų pritarimas dažnas Žemaitijos etnografiniame regione giedant Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Gavėnios vakarą pristatėme Skuodo krašto (Šiaurės Žemaitija) giesmininkus, kurie persiėmę to krašto giedojimo tradicijomis ir šiandien gieda Žemaičių Kalvarijos Kalnus pritariant varinių pučiamųjų instrumentų palydimi.

Graži Tikėjimo metų gavėnios popietė buvo ne tik puiki proga giedoti tradiciniu Žemaičių Kalvarijos Kalnus, bet ir malda padėkoti už popiežių Benediktą XVI malda lydėti popiežių Pranciškų bei dvasinio atgimimo melsti visai tautai ir Bažnyčiai.

* * *

Švenčiant Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, Klaipėdos etnokultūros centras, kovo 8 d., kvietė apmąstyti Krikšto svarbą. Renginyje dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doc. Dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, kuri pristatė liaudies tradicijoje gyvavusius ir esamus papročius. Krikštynas, kaip gimtuvių sudėtinę dalį liaudies kultūroje, kurią sudaro keletas etapų: pasiruošimas kūdikio gimimui, gimimas, krikštynos ir kūdikio atjunkymas.

Svarbiausias krikštynose yra pats Krikšto sakramentas, kuris nuplauna gimtąją nuodėmę ir įrašo į tikinčiųjų bendruomenę. Apie Krikšto sakramento svarbą kalbėjo Klaipėdos universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra, kuris ir vedė „Tradicinių giedojimų“ vakarą.

Vakaro metu netik klausėmės pranešėjų, bet ir kartu giedojome senąsias Gavėnios giesmes. Giedojimams vadovavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai (vad. Vidmantas Budreckis).

Kun. Saulius Stumbra, Klaipėda