Popiežius Pranciškus iš arčiau

Nuo kovo 19 dienos Romoje ir Italijoje platinama pirmoji knyga apie popiežių Pranciškų, atsiliepianti į žmonių troškimą pažinti šį, iš Argentinos atvykusį visuotinės Bažnyčios ganytoją. Nedidelę knygelę, 64 puslapių, išleistą vienos katalikiškos leidyklos, parengė italų žurnalistas Gianni Valente. Jo parašas, iš vienos pusės, yra vertinamas kaip solidžių interviu garantas italų katalikiškoje spaudoje. Antra vertus, nuo senų laikų tarp jo ir popiežiaus Pranciškaus, tuomet dar kardinolo, užsimezgė nuoširdi pažintis. Dėl šių priežasčių knyga „Pranciškus, Popiežius iš pasaulio pakraščio. Asmuo, idėjos, stilius“ gali tapti įdomiu įvadu.

Nuo pirmųjų Pranciškaus žodžių ir veiksmų daugelis, kaip patys liudijo, pajuto didelį jo nuolankumą, paprastumą, gerumą. Tačiau ganytojo pareiga kartais reikalauja būti griežtu ir tiesiu, kaip liudija 2002 metu interviu, kuriame Gianni Valente kalbina Buenos Aires arkivyskupą Jorge Mario Bergoglio, šiandien popiežių Pranciškų. Šis interviu įtrauktas į knygą.

Pokalbis sukosi aplink 2001 metų Argentinos ekonominę krizę, praktiškai valstybės bankrotą. Ekonomika smuko labai žemai, šalyje kilo masiniai protestai, kurie dažnai pasibaigdavo aklu turto niokojimu ir kruvinais susirėmimais su policija.

2001 metų lapkričio 17 dienos (Argentinos) vyskupų konferencija laiške Dievo tautai aprašė šios negirdėtos krizės aspektus: tautos pinigų iššvaistymas, ekstremalus liberalizmas per rinkos tironiją, mokesčių vengimas, nepagarba įstatymams, darbo prasmės praradimas. Trumpai tariant, visuotine tapusi korupcija, kuri minuoja tautos santarvę, - aštriai tuosyk komentavo kardinolas Bergoglio.

Pasak jo, prieš tai du dešimtmečius vyravo tikras ekonominis-finansinis terorizmas, kurio pasekmes lengva apčiuopti: padaugėjo turčių, padaugėjo vargšų, drastiškai sumažėjo vidurinioji klasė, nekalbant apie tokias problemas, kaip švietimo sistemos nelaimė. Šiuo metu Buenos Airėse ir aplink yra apie du milijonus jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba. Priešais barbarišką būdą, kuriuo Argentinoje įvyko globalizacija, Bažnyčia šioje šalyje vadovavosi magisteriumu. Mūsų atskaitos taškai yra aiškiai išvardinti Jono Pauliaus II apaštaliniame paraginime „Bažnyčia Amerikoje“.

Žurnalistui Gianni Valente priminus Pijaus XI encikliką „Quadragesimo anno“, parašytą po 1929 metų krizės ir ten minimą „tarptautinį pinigo imperializmą“, spekuliatyvios ekonomikos modelį, kuris per akimirką nuskurdina milijonus šeimų, Buenos Aires arkivyskupas pritarė, kad tokia formuluotė neprarado aktualumo.

Anot jo, jos šaknys yra biblinės. Kai Mozė lipo į kalną gauti Dievo įsakymus, tauta nusidėjo stabmeldyste pasigamindama aukso veršį. Ir dabartiniame imperializme pinigas demonstruoja stabmeldystės veidą. O ten, kur stabmeldystė, ištrinamas Dievas ir žmogaus orumas. Spekuliatyviai ekonomikai nebereikia ir darbo, ji nežino ką su juo daryti. Ji seka pinigo stabu, kuris pats save gamina. Dėlto neturime skrupulo paversti milijonus darbininkų bedarbiais.

Ir neatrodo, kad tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės finansinės institucijos Argentinos krizėje savo apmąstymų centre turėtų žmogaus asmenį, nepaisant gražių žodžių. „Vyriausybėms duoda griežtus nurodymus, visada kalba apie etiką, apie skaidrumą, tačiau man atrodo kaip moralistai be gerumo“, - sakė Buenos Aires arkivyskupas.

Bažnyčios tradicija, dar kartą priminė jis, vargšo priespaudą ir algos nesumokėjimą darbininkui pripažįsta nuodėmėmis, kurios šaukiasi keršto Dievo akivaizdoje. Šios tradicinės formuluotės labai aktualios argentinos episkopato mokyme. Visi pavargo nuo sistemų, kurios „gamina“ vargšus, vėliau turimus išlaikyti Bažnyčios. Vargšus pasiekia apie 40 procentų jiems skirtos valstybinės paramos, kiti išsibarsto pakelyje. Yra korupcija. Bažnyčia jau atidarė kapiliarinį valgyklų tinklą parapijose vaikams ir vis didesniam gatvėje gyvenančių žmonių skaičiui.

Tačiau reikia vėl iš naujo pabrėžti politikos, nors ir diskredituotos politikų, svarbą, nes, kaip sakė Paulius VI, politika gali būti viena iš aukščiausių meilės formų, - 2002 metais pažymėjo Buenos Aires arkivyskupas, šiandien popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)