Kardinolo malda už Pranciškų

Kovo 13 d., popiežiaus Pranciškaus išrinkimo vakarą, vienas iš vyriausių amžiumi ir garbe kardinolų, devyniasdešimtmetis Roger Etchegaray - jis dėl konklavos taisyklių jau negalėjo dalyvauti Romos vyskupo rinkimuose - dar popiežiaus išrinkimo vakarą parašė poetinį laišką / maldą, kurioje stebisi naujo Romos vyskupo pasirinktu vardu ir kalba apie milžiniškus pasaulio iššūkius, kuriuos šiuo metu turi atremti visa Bažnyčia, nuo Rytų iki Vakarų. Naujasis Romos vyskupas dabar yra pasivadinęs „Pranciškumi“, taigi, anot laiško autoriaus, Pranciškus Asyžietis ir Buenosairietis... Kardinolo maldą išspausdino Italijos katalikų dienraštis „Avvenire“.

Kardinolas Etchegaray stebisi, kad naujasis Romos vyskupas pirmas pasivadino tokiu universaliniu ir žavinčiu vardu: Pranciškus. Tačiau jam nerimą kelia klausimas, kodėl tokia skaitlinga žmonių grupė vos jį pamačiusi tuojau atpažino kaip Petro įpėdinį ir net myli jį kaip tikrą tėvą? „Jis toks paprastas, kad noriu jį apkabinti“

Į Petro bazilikos balkoną, tuojau po išrinkimų išėjęs Popiežius kardinolui Etchegaray priminė „Ecce Homo“, kentėti atvestą Kristų. „Aš pasirengęs ateiti tau ašaras nušluostyti, nes bus dienų, kai negalėsi jų paslėpti. Tačiau aš pats pravirkau, iš džiaugsmo, kai (tą vakarą) pakvietei visus melstis“, - rašo kardinolas.

Autorius prašo, kad Pranciškus popiežius leistų sekti jo pėdomis, kad nuvestų iki Pranciškaus ir Klaros, iki atsivertimo, iki pirmojo Viešpaties palaiminimo supratimo: „Palaiminti vargdieniai“. Nesvarbu interpretacijos; svarbu Kristaus mintis.

Popiežiaus Pranciškaus, vadovo, dar daugiau - kelionės draugo - kardinolas Etchegaray prašo, kad visus tikinčiuosius padarytų ištikimesniais Kristaus Bažnyčiai.

„Šio pasaulio milžiniškų iššūkių akivaizdoje, Bažnyčia nuo Rytų iki Vakarų gali atrodyti nereikšminga, tarsi mažasis Dovydas su rankine, į ją branduolinėje eroje, prisidėjęs Dvasios upelio nuglaistytų akmenų“.

Kardinolas Roger Etchegaray laiške / maldoje popiežiui prisiminė Pirmosios Bažnyčios pasakojimą iš Apaštalų darbų apie tai, kaip Petras apaštalas išgydė luošį prie Jeruzalės Gražiųjų vartų (Apd 3,6): „Tik viena Bažnyčia išdrįsta pasakyti luošiui, kartu su Petru: Sidabro ir aukso aš neturiu, bet tą, ką turiu, tą duosiu. Jėzaus Kristaus Nazariečio vardu kelkis ir vaikščiok!“

Laišką Roger Etchegaray užbaigė dar vienu prašymu popiežiui Pranciškui: - „padėk įtikėti, kad Prisikėlimo Kristus ankščiau mūsų žengia visuose keliuose“.

Laiško / maldos autorius Roger Etchegaray yra Kardinolų kolegijos vicedekanas.

(Avvenire/Vatikano radijas)