Samir Khalil Samir. Tvirtumas ir paprastumas – popiežiaus Pranciškaus savybės

Gerai, kad buvo išrinktas popiežius iš Amerikos. Šiame kontinente katalikų Bažnyčia yra gausiausia. Bažnyčiai bus sveika išeiti iš Europos, rašo Samir Khalil Samir, islamologas, Bažnyčios gyvenimo aktualijų komentuotojas ir jėzuitas, kaip ir popiežius Pranciškus.

Iš Azijos, pasak jo, realiausias kandidatas į apaštalo Petro sostą buvo kardinolas Luis Antonio Tagle, kuris yra gerbiamas ir kaip ganytojas, ir kaip teologas. Tačiau galbūt dar per jaunas, turėdamas mažiau nei 60 metų. Bažnyčia Azijoje ir Afrikoje greitai vystosi, čia krikščionybė greitai auga, tačiau šioms Bažnyčioms dar reikia laiko. Iš kitos pusės, Rytų Bažnyčios neretai turi daugiau tikinčiųjų Amerikos kontinente, negu savo kilmės žemėje. Be to žmogus iš pietų Amerikos, iš pasaulio, kuris vystosi, gali turėti naudingą požiūrį į socialinius ir politinius klausimus.

Kai popiežius pasirodė šv. Petro bazilikos ložėje, nustebino savo paprastumu ir tuo pat metu sutrikimu. Galbūt jis nėra taip lengvai komunikuojantis, kaip kai kurie jo pirmtakai, ypač Jonas Paulius II, tačiau yra dvasingas ir gilus žmogus. Pirmiausia paprašė, kad tikintieji melstųsi, kad Dvasia laimintų popiežių. Tuoj po to pakvietė melstis už popiežių emeritą. Tai rodo, kad jis yra į kitus orientuotas žmogus. Pirmą kartą istorijoje jėzuitas buvo išrinktas popiežiumi, tačiau šis apie tai net neužsiminė, nepasirinko Ignaco vardo. Jam buvimas jėzuitu yra asmeninis pasirinkimas, o ne šlovės titulas, - rašo t. Samir.

Jis priduria, kad popiežiui būnant Buenos Aires arkivyskupu, jį žmonės tikrai mylėjo ir jis visad buvo arti vargšų. Pranciškaus vardo pasirinkimas yra ženklas, kad popiežius nori išlikti arti vargšų ir mažutėlių, kaip ir Asyžiaus šventasis.

Tuo laikotarpiu, kai pietų Amerikoje buvo skilimai teologijos srityje, popiežius buvo prieš išsilaisvinimo teologiją ir todėl kai kuriose aplinkose nepalankiai vertintas. Bet tuo pat metu arti pačiu vargingiausių. Neretai keliaudavo autobusu, kaip ir kiti. Išgyvena savo tikėjimą veiksmais.

Kas jį pažįsta, sako, kad tai yra žmogus, kuris žino kur eiti. Tuo Pranciškus yra panašus į Benediktą XVI: svarbu ne įtikti, tačiau eiti savo keliu, o Bažnyčiai to ir reikia. Esame kokie esame, ieškome Evangelijos, o ne įtikti ar neįtikti. Naujasis popiežius yra žmogus, kuris nori būti sąžiningas su Evangelija ir krikščionišku tikėjimu.

Popiežiui, esant jėzuitų provinciolu, taip pat teko atlaikyti susiskaldymus tarp tradicionalistų ir progresistų. Jis nebuvo nei su vienais, nei su kitais. Čia vėlgi išryškėja tvirtumas ir paprastumas. Reikia viltis, pasak t. Samir, kad skandalų atveju, tokių kaip pedofilija, išlaikys tokį tvirtumą ir eis keliu, kurį jau nurodė popiežius emeritas. (Vatikano radijas)