Kardinolas Hummes. Pranciškaus vardas yra kupinas reikšmių

Kai popiežius Pranciškus pirmą kartą pasirodė, kovo 13 dienos vakare, šv. Petro aikštėje susirinkusiai didžiulei žmonių miniai, kartu su juo šv. Petro bazilikos centrinėje ložėje buvo keturi kardinolai – dekano pareigose konklavai vadovavęs Giovanni Battista Re, kamerlengas Tarcisio Bertone, popiežiaus vikaras Romos miestui Agostino Vallini ir brazilų kardinolas Claudio Hummes, ilgus metus buvęs San Paulo miesto arkivyskupas, vėliau pakviestas tapti Vyskupų kongregacijos prefektu, šiuo metu jau emeritas.

Buvo galima suprasti, kodėl jis pakvietė kardinolus Vallini, Re ir Bertone būti šalia. Tačiau daug kam liko neaišku, kodėl ložėje atsidūrė kardinolas Hummes, nors pagal protokolą tai nebuvo numatyta.

Atsakymą į šią mįslę italų dienraščiui „Avvenire“ davė pats brazilų kardinolas. „Tai paprasčiausiai buvo (popiežiaus) valia, spontaniškas gestas. Siksto koplyčioje, pradėjus formuoti procesiją, kuri turėjo ateiti iki ložės, popiežius Pranciškus pakvietė savo kardinolą vikarą, o po to kreipėsi į mane, sakydamas, kad „noriu, kad būtum šalia, nes visada buvai šalia“. Taip ir įvyko“, - pasakojo kardinolas Hummes, kuris, beje, priklauso pranciškonų ordinui. Galbūt, pasak jo, ir tai galėjo būti motyvas, dėl kurio popiežius Pranciškus jį pasikvietė, tačiau patvirtinimo neturi. Kaip bebūtų, Pranciškaus vardo pasirinkimas buvo netikėtas siurprizas visiems kardinolams.

Pranciškaus vardas, - kalbėjo kardinolas Hummes, - yra kupinas reikšmių ir žinios. Tai vienintelis, išskirtinis vardas popiežių istorijoje. Popiežius jį pasirinko, ir tai pasako daugiau už daugybę kalbų ir raštų. Visi tai suprato. Ta prasme, kad trokšta išbandyti naujus evangelizavimo būdus, kaip sakė kardinolams; kad atveria naujus kelius Bažnyčios gyvenimui. Pirmiausia paprastesnei Bažnyčiai, neturtingesnei ir skirtai neturtingiems. Teikiančiai vargšams tą vietą, kurią jiems skyrė Jėzus: jie yra pirmieji evangelizacijos ir Bažnyčios meilės adresatai.

Kalbant apie Romos Kurijos reformą, kurios poreikis buvo išreikštas daugelio kardinolų pokalbiuose prieš konklavą, Claudio Hummes, kuris, viena vertus, kaip ir popiežius Pranciškus, buvo didelio miesto, San Paulo, arkivyskupas, kita vertus, ilgus metus darbavosi Romos Kurijoje, sakė, jog „esu pakankamai įsitikinęs, kad (popiežius) ją įvykdys“.

Apie tai buvo daug kalbėta kardinolų generalinėse kongregacijose prieš pradedant konklavą. Popiežius Pranciškus, kardinolo Hummes įsitikinimu, reformą vykdys Dievo Žodžio, Evangelijos prašomo esmingumo, paprastumo ir nuolankumo šviesoje. Dvasioje to šventojo, kurio vardą jis pasirinko. Šventasis Pranciškus, priminė ganytojas, mylėjo hierarchinę Bažnyčią ir popiežių, ragino savo brolius klusnumui. Taip pat mylėjo liaudį ir ypač vargšus, ir pats buvo jų mylimas, panašiai kaip ir popiežius Pranciškus, būdamas Buenos Aires arkivyskupu.

Bažnyčia lotynų Amerikoje, visa Bažnyčia yra laiminga dėl popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. Taip pat ir dėlto, kad šis išrinkimas parodė Bažnyčios visuotinumą; tai, kad Bažnyčia nėra europietiškas darinys, su išsišakojimais kitur. Žinoma, visada taip buvo, tačiau Pranciškaus išrinkimas tai parodė ir veiksmais.

Tai gilaus dvasingumo ir maldos žmogus, - sakė kardinolas Hummes, paprašytas apibūdinti popiežių, kurį jis asmeniškai gerai pažįsta. – Jis gyvena Evangelija, išgyvena savo santykį su Jėzumi Kristumi su giliu paprastumu. Kuo labiau artinamasi prie Dievo, tuo paprastesnis tampa dvasinis gyvenimas. Šiomis dienomis (Pranciškus) visiems galėjo parodyti savo sielos ramybę. Sveikindamas kardinolus, tai darė labai natūraliai, tarsi nieko ypatingo nebūtų nutikę, nors kuo puikiausiai žinojo, kas nutiko.

Popiežius Pranciškus su savo evangeliniu paprastumu, įsitikinęs kardinolas Hummes, jau suteikė mums daug džiaugsmų ir daug kitų dar suteiks. (Vatikano radijas)