Petro tarnystė. Nuo pirmojo apaštalų susirinkimo Jeruzalėje iki šiandien.
Kokia šio nepaprasto įvykio, kurio liudininkai esame, prasmė? Ką visai tai reiškia?
Viskas prasideda susirinkimu Jeruzalėje, apie kurį kalba Apaštalų darbų knyga: „O
dabar, broliai, paklausykite manęs! Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmiausia teikėsi
iš pagonių išsirinkti savo vardui tautą. Čia dera pranašo žodžiai, nes parašyta: Paskui
aš sugrįšiu ir vėl atstatysiu suirusią Dovydo padangtę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių
ir atkursiu ją, kad imtų ieškoti Viešpaties visi kiti žmonės, visos tautos, kuriose
minimas mano vardas. Taip sako Viešpats, leisdamas nuo amžių tai pažinti“ (Apd 15,14-17).
Evangelisto
Luko pasakojimas apie apaštalų ginčą dėl pirmavimo ir Viešpaties žodžiai: „Aš tarp
jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja“ (Lk 22,24-27), padeda mums suprasti kokia yra
biblinė popiežiaus rinkimų prasmė. Kristaus Bažnyčia negali būti be Petro, savo uolos
ir galvos, tačiau ir Petras niekuomet nėra vienišas vadovas piramidės viršūnėje, bet
yra „pirmas“ kartu su vienuolika ir su visai kitais, kurie eis drauge. Jis yra centras
tos žmonių bendrijos, kuri nieko kito netrokšta kaip tik sekti paskui Vyriausiąjį
Ganytoją (1 Pt 5,4), visų Dievo tautos ganytojų ganytoją. Jis yra šio Vyriausiojo
Ganytojo regimas sakramentas kiekvienu istorijos metu. Dėl to Petras visada yra su
visais ir visi yra su Petru. (Vatikano radijas)