Popiežiaus vardo keitimas – gana nauja tradicija

Per ilgus Jono Pauliaus II pontifikato metus daug kam tapo natūralu ištarti šį dvigubą vardą ir manyti, kad tai įprasta, tačiau tai yra visai nauja tradicija, prasidėjusi tik su popiežiaus Vojtylos pirmtaku – Jonu Pauliumi I.

Kodėl popiežiai keičia vardus? Buvo tvirtinusių, kad todėl, jog pats Viešpats pakeitė pirmojo popiežiaus, Petro, vardą, kuris iki tol buvo vadinamas Simonu. Tai patraukli, bet mažai tikėtina teorija. Kur kas labiau tikėtina, kad, popiežiams esant įvairios kilmės – žydų, graikų, afrikietiškos – jų vardų keitimas yra susijęs su vertimais į kitas kalbas.

Pirmasis oficialiame popiežių sąraše, Popiežiškajame Anuarijuje (Žinyne), atvejis, kai pateikiamas ir pasaulietiškas ir popiežiškasis vardas, siekia VI amžių: tai 533-535 metais popiežiavęs Jonas II, kuris prieš tai buvo vadintas Merkurijumi – ne visai aišku, ar tai buvo vardas ar labiau pavardė ar pravardė. 955-964 metais valdžiusio Jono XII vardas buvo Oktavijus.

Nuo maždaug pirmo ir antro tūkstantmečio sandūros susiklostė įprotis popiežiams savo vardą pasirinkti iš pirmtakų vardų.

Populiariausias vardas iki šiol yra Jonas, jį pasirinko 23 popiežiai, paskutinysis iš kurių, Jonas XXIII, mirė 1963 metais. Antrąją vietą pagal dažnumą dalijasi Grigaliaus ir Benedikto vardai, juos naudojo po 16 popiežių. Tačiau paskutinysis Grigalius gyveno XIX amžiaus viduryje. Klemensų buvo 14, Inocentų ir Leonų po 13, Pijaus vardą prisiėmė 12 popiežių. Kiti dažniau sutinkami vardai – Bonifaco, Urbono, Aleksandro, Pauliaus, Adriano. Celestino ir Siksto. (Vatikano radijas)