Kokie darbai laukia naujo popiežiaus? Arkivyskupų Celli ir Fisichella, istoriko Melloni komentarai

Konklavai prasidėjus pagausėjo spekuliacijų apie tai, kas bus kitas popiežius, neretai išeinančių už loginio ir etinio korektiškumo ribų. Tačiau kituose komentaruose pateikiamas gerokai blaivesnis žvilgsnis, labiau spėliojant ne apie naujo popiežiaus vardą, bet apie tai, kokie darbai jo laukia ir kokių savybių jis turėtų būti.

Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Claudio Celli italų dienraščiui „l’Unità“ pabrėžė, kad kardinolai šiomis dienomis daug kalbėjo apie konkrečias vidines ir išorines problemas, kurias Bažnyčiai teks spręsti. Kardinolų Kongregacijos buvo skirtos paieškoms tokio ganytojo, kuris galėtų atremti iššūkius. Buvo kalbama apie „diplomatą“ ar „administratorių“, tačiau pamatinė būsimo popiežiaus savybė turi būti ta, kad jis būtų tikras ganytojas.

O tai reiškia, kad būtų gilaus tikėjimo žmogus. Bažnyčia nėra didelė įmonė, kurią reikia administruoti. Tai gyvas Jėzaus Kristaus mokinių kūnas, kasdien susiduriantis su problema, kaip gyventi Evangelija šiandieniniame pasaulyje, kaip šiandien kalbėti apie Kristų? Ar dar daugiau, ar šiuolaikinis žmogus dar turi Kristaus poreikį, ar jis dar nori būti išgelbėtu? Apie tai mąstant tuo pačiu mąstoma ir apie naują Petro įpėdinį.

Komentuodamas apie Romos Kurijos reformą, apie ką šiomis dienomis kalbėjo ir ne vienas kardinolas elektorius, arkivyskupas Celli sakė, jog Kurija nėra sudaryta iš angelų. Ji yra sudaryta iš žmonių. Tad joje yra visos tos ribos, kurias žmonės turi ar gali turėti. Tačiau Kurijos fotografija, kuri yra rodoma kai kuriose žiniasklaidos priemonėse neatitinka tikrovės. Kai kurie bruožai yra perdėti. „Suprantu, kad turime raukšlių (ant veido), tačiau apgailestauju, kai jų mums priskiria daugiau, nei turime“, - sakė Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos pirmininkas.

Tuo tarpu arkivyskupas Rino Fisichella, kitos Romos Kurijos dikasterijos, Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas, dienraščiui „il Messaggero“ akcentavo, kad iš tiesų nėra tikros prieštaros tarp gero ganytojo ir gero valdytojo. Geras ganytojas turi sugebėti ir valdyti. Apie tai aiškiai užsimena ir apaštalas Petras savo pirmajame laiške, kai rašo apie tikinčiųjų vedimą. Tačiau buvimas vadovu nėra tik administravimas ar koordinavimas, tai taipogi sugebėjimas duoti viziją.

Vienas iš didžiausių naujam popiežiui teksiančių klausimų ir iššūkių: kaip perduoti tikėjimą, tikėjimo patirtį? Tam nepakanka naudoti kompiuterį ar sukurti „Facebook“ profilį. Reikia perprasti naują kultūrą ir išmokti jos kalbą.

Bijau, - sakė arkivyskupas Fisichella, - kad taip biurokratizavomės, jog nebėra erdvės tarpasmeniniam susitikimui ir komunikavimui apie Evangeliją, kaip apie tikrai gyvenimą keičiančią žinią. Galbūt daugeliu atveju pernelyg prisitaikėme prie savo laikmečio kultūros ir mums sunku pasiekti žmonių protą bei širdį. Evangelija mus kviečia keistis ir krikščionys turi būti nekantriai ir su drąsa eiti šiuo keliu, nors dominuojanti kultūra ir nori mus įtikinti, kad tai žmogus yra savo gyvenimo ir mirties šeimininkas.

Naujojo popiežiaus darbotvarkė, pasak Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininko, bus paženklinta Vatikano II Susirinkimo mokymo. Bažnyčia visada turi būti reformuojama, taip pat ir jos sielovada bei struktūra. Tačiau pirmiau už bet kokią reformą turi būti širdies atsinaujinimas, kuris stiprina tikėjimą. Struktūros turi tarnauti visai Bažnyčiai. Kitaip jos liks tik biurokratiniais aparatais.

Žinomas Bažnyčios istorikas, Bolonijos universiteto profesorius ir Vatikano II Susirinkimo tyrinėtojas Alberto Melloni dienraščiui „Corriere della Sera“ išvardijo visą eilę gana konkrečių užduočių, su kuriomis, jo nuomone, susidurs naujas popiežius.

Tai Kurijos reforma, apvalant ją nuo karjerizmo ir nekompetencijos; „Vatikano banko“ tolesnė reforma ar gal visiškas atsisakymas, perduodant jo kompetencijas kitiems; Lefebrininkų klausimas, kurį reikia spręsti nepažeidžiant vyskupų autoriteto ir broliškų santykių su žydais; „bendrystės Senato“, kuris padėtų popiežiui valdyti, įsteigimas; Bažnyčių tarpusavio vienybė; klusnumo Evangelijai pirmumas; geresnė kandidatų į vyskupus atranka, taip ir kitoms vyrų ir moterų bažnytinėms tarnystėms; dėmesys Rytams – ypač Indijai ir Kinijai; dialogas su islamu, išlaikant romumą ir griežtumą tuo pat metu; Vatikano II Susirinkimo kontempliavimas, vairuojant Petro valtį. (Vatikano radijas)