Seulo arkivyskupas: reikia branduolinio nusiginklavimo

Šiomis dienomis, bent jau deklaracijose, įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos pasiekė viršūnę. Kovo 7 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo taryba paskelbė naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, reaguodama į beveik prieš mėnesį įvykdytą trečią branduolinį bandymą.

Kelias valandas po to Šiaurės Korėjos režimas paskelbė nutraukiąs nepuolimo sutartį, tiesioginį telefoninį ryšį su Pietų Korėja ir prapliupo grasinimais apie totalų ir branduolinį karą. Režimas taip pat labai nervingai pasmerkė bendras Pietų Korėjos ir JAV karines pratybas, kurios prasidėjo šiomis dienomis.

Apokaliptinė Šiaurės Korėjos retorika girdima jau ne pirmą kartą ir daug apžvalgininkų jos grasinimus vertina kaip nerealistinius. Visi pabrėžia, kad kovo 7 dienos JTO balsavime sankcijas Šiaurės Korėjai parėmė ir vienintelė jos sąjungininkė Kinija, kuriai matyt taip pat pritrūko kantrybės dėl Šiaurės Korėjos ekscesų. Kita vertus, niekas negali užtikrinti, kad militaristinis Šiaurės Korėjos režimas nepraras savitvardos ir nesiims beprotiškų veiksmų. Žinant, kad Pietų Korėjos sostinė Seulas yra visai netoli bendros sienos ir pasiekiamas artilerijos, pasekmės būtų liūdnos, nekalbant jau apie tolimesnius įvykius.

Šiame kontekste dar kovo 6 dieną Seulo arkivyskupas Yeom Soo-jung katalikiškai žinių agentūrai „Fides“ sakė, kad regiono saugumą užtikrintų ne didesnis apsiginklavimas, o visiškas branduolinis nusiginklavimas.

Kaip Seulo arkivyskupas, - sakė Yeom Soo-jung, - esu ir Pchenjano apaštalinis administratorius. Mūsų Bažnyčia turi atsižvelgti į Bažnyčios Šiaurės Korėjoje problemas. Manau, kad Šiaurės ir Pietų Korėjų santykių svarbiausias aspektas yra pasitikėjimo kūrimas ir tolimesnių konfliktų prevencija. Dialogas turi būti Korėjos konflikto išeitis. Bažnyčia ir toliau veiks per maldą ir solidarumo gestus. Mūsų vyskupija padeda Šiaurės Korėjai teikdama per Caritas humanitarinę pagalbą. Bažnyčiai Korėjoje rūpi Šiaurės Korėjos liaudis ir šalies evangelizacija“. (Vatikano radijas)