Kaip balsuojama konklavoje?

Antradienį po pietų užsidarys Siksto koplyčios durys ir prasidės popiežiaus rinkimai, jau maždaug aštuonis šimtmečius vadinami Konklava. Kas vyksta už uždarų durų – nieks nemato. Taip pat ir konklavoje dalyvaujantys kardinolai prisaikdinami nekalbėti apie konklavos eigą. Kaip visą sosto vakavimo laikotarpį, taip ir konklavos eigą, reglamentuoja apaštališkoji konstitucija „Universi dominici gregis“.

Visų pirma konstitucijoje nurodyta, kad popiežių renka kardinolai, kuriems iki sosto vakavimo pradžios dar nebuvo suėję 80 metų. Naujas popiežius renkamas slaptu balsavimu. Išrinkimui reikalaujama dviejų trečdalių rinkėjų balsų. Šiuo atveju konklavoje dalyvaus 115 kardinolų, tad popiežiui išrinkti reikia 77 balsų.

Konstitucijos „Universi dominici gregis“ 63 straipsnyje nurodyta, kad kardinolai gali, bet neprivalo, balsuoti jau pirmąją konklavos dieną. Pirmąją dieną galima balsuoti tik vieną kartą. Sekančiomis konklavos dienomis balsuojama po du kartus priešpiet ir po du kartus popiet.

Užsidarę Siksto koplyčioje, prieš pradedami balsavimą, kardinolai iš savo tarpo išsirenka balsavimo prižiūrėtojus ir balsų skaičiuotojus. Balsavimui naudojami stačiakampiai lapeliai, kurių viršutinėje dalyje lotyniškai parašyta „Eligo in Summum Pontificem“ (renku popiežiumi), o apatinėje dalyje nurodyta vieta renkamo asmens pavardei. Kiekvienas rinkėjas savo siūlomą kandidatą užrašo kitiems nematant, perlenkia balsavimo biuletenį ir įmeta jį į urną, pastatytą ant stalo prie Siksto koplyčios altoriaus. Po to seka balsų skaičiavimas ir patikrinimas. Jei pirmas iš dviejų balsavimų nedavė rezultato, balsuojama antrą kartą ir kartu sudeginami abiejų balsavimų biuleteniai.

Pirmoji balsavimų serija gali trukti tris dienas – tai yra 12 balsavimų, jei pirmą konklavos dieną nebalsuota, arba 13 balsavimų, jei balsuota ir jau pirmąją dieną. Jei per šiuos 12 ar 13 balsavimų popiežius neišrinktas, daroma ne ilgesnė kaip vienos dienos pertrauka, skirta maldai ir meditacijai. Jai vadovauja pirmasis (tai yra ilgiausią kardinolystės stažą turintis) diakonų luomo kardinolas.

Po to prasideda dar septynių balsavimų serija. Jeigu ir per ją nebūtų išrinktas naujas popiežius, vėl būtų skelbiama ne ilgesnė kaip vienos dienos pertrauka ir jos metu maldai ir meditacijai vadovautų pirmasis kardinolas kunigas. Po to sektų kiti septyni balsavimai ir, jei popiežius dar neišrinktas, dar viena pertrauka, po kurios būtų balsuojama dar iki septynių kartų. Jei po visų šių, tai yra 33 ar 34 balsavimų, vis dar nebūtų išrinktas popiežius, būtų pereinama prie balotiruotės. Būtų balsuojama tik už du kandidatus, kurie paskutiniame balsavime surinko daugiausia balsų. Patys kandidatai balsavime nedalyvautų. Taip pat ir šiuo atveju išrinkimui reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.

Nors apaštališkoji konstitucija „Universi dominici gregis“ numato net tokią labai ilgą balsavimų seką, naujausių Bažnyčios istorijos laikų konklavos nebuvo labai ilgos. Pavyzdžiui, popiežius Benediktas XVI buvo išrinktas jau per ketvirtą balsavimą. Tąkart buvo balsuojama jau pirmosios konklavos dienos vakarą ir po balsavimo virš Siksto koplyčios pasirodė juodi dūmai. Taip pat ir antrosios dienos du rytiniai balsavimai nedavė rezultato. O štai jau antrąją dieną po pietų, 2005 m. balandžio 19 d. 17.52 val. pasirodė balti dūmai, skelbiantys, kad popiežius išrinktas. (Vatikano radijas)