Antradienį po pietų užsidarys Siksto koplyčios durys ir prasidės popiežiaus rinkimai,
jau maždaug aštuonis šimtmečius vadinami Konklava. Kas vyksta už uždarų durų – nieks
nemato. Taip pat ir konklavoje dalyvaujantys kardinolai prisaikdinami nekalbėti apie
konklavos eigą. Kaip visą sosto vakavimo laikotarpį, taip ir konklavos eigą, reglamentuoja
apaštališkoji konstitucija „Universi dominici gregis“.
Visų pirma konstitucijoje
nurodyta, kad popiežių renka kardinolai, kuriems iki sosto vakavimo pradžios dar nebuvo
suėję 80 metų. Naujas popiežius renkamas slaptu balsavimu. Išrinkimui reikalaujama
dviejų trečdalių rinkėjų balsų. Šiuo atveju konklavoje dalyvaus 115 kardinolų, tad
popiežiui išrinkti reikia 77 balsų.
Konstitucijos „Universi dominici gregis“
63 straipsnyje nurodyta, kad kardinolai gali, bet neprivalo, balsuoti jau pirmąją
konklavos dieną. Pirmąją dieną galima balsuoti tik vieną kartą. Sekančiomis konklavos
dienomis balsuojama po du kartus priešpiet ir po du kartus popiet.
Užsidarę
Siksto koplyčioje, prieš pradedami balsavimą, kardinolai iš savo tarpo išsirenka balsavimo
prižiūrėtojus ir balsų skaičiuotojus. Balsavimui naudojami stačiakampiai lapeliai,
kurių viršutinėje dalyje lotyniškai parašyta „Eligo in Summum Pontificem“ (renku popiežiumi),
o apatinėje dalyje nurodyta vieta renkamo asmens pavardei. Kiekvienas rinkėjas savo
siūlomą kandidatą užrašo kitiems nematant, perlenkia balsavimo biuletenį ir įmeta
jį į urną, pastatytą ant stalo prie Siksto koplyčios altoriaus. Po to seka balsų skaičiavimas
ir patikrinimas. Jei pirmas iš dviejų balsavimų nedavė rezultato, balsuojama antrą
kartą ir kartu sudeginami abiejų balsavimų biuleteniai.
Pirmoji balsavimų
serija gali trukti tris dienas – tai yra 12 balsavimų, jei pirmą konklavos dieną nebalsuota,
arba 13 balsavimų, jei balsuota ir jau pirmąją dieną. Jei per šiuos 12 ar 13 balsavimų
popiežius neišrinktas, daroma ne ilgesnė kaip vienos dienos pertrauka, skirta maldai
ir meditacijai. Jai vadovauja pirmasis (tai yra ilgiausią kardinolystės stažą turintis)
diakonų luomo kardinolas.
Po to prasideda dar septynių balsavimų serija. Jeigu
ir per ją nebūtų išrinktas naujas popiežius, vėl būtų skelbiama ne ilgesnė kaip vienos
dienos pertrauka ir jos metu maldai ir meditacijai vadovautų pirmasis kardinolas kunigas.
Po to sektų kiti septyni balsavimai ir, jei popiežius dar neišrinktas, dar viena pertrauka,
po kurios būtų balsuojama dar iki septynių kartų. Jei po visų šių, tai yra 33 ar 34
balsavimų, vis dar nebūtų išrinktas popiežius, būtų pereinama prie balotiruotės. Būtų
balsuojama tik už du kandidatus, kurie paskutiniame balsavime surinko daugiausia balsų.
Patys kandidatai balsavime nedalyvautų. Taip pat ir šiuo atveju išrinkimui reikalinga
dviejų trečdalių balsų dauguma.
Nors apaštališkoji konstitucija „Universi dominici
gregis“ numato net tokią labai ilgą balsavimų seką, naujausių Bažnyčios istorijos
laikų konklavos nebuvo labai ilgos. Pavyzdžiui, popiežius Benediktas XVI buvo išrinktas
jau per ketvirtą balsavimą. Tąkart buvo balsuojama jau pirmosios konklavos dienos
vakarą ir po balsavimo virš Siksto koplyčios pasirodė juodi dūmai. Taip pat ir antrosios
dienos du rytiniai balsavimai nedavė rezultato. O štai jau antrąją dieną po pietų,
2005 m. balandžio 19 d. 17.52 val. pasirodė balti dūmai, skelbiantys, kad popiežius
išrinktas. (Vatikano radijas)