Kovo „Artuma“: kam ir už ką dėkoti?

Tapome istorinio įvykio – Benedikto
XVI pasitraukimo iš Petro įpėdinio aktyvios tarnystės – liudininkais. Tai neeilinis nuotykis, todėl ir „Artuma“ nori apmąstyti, kokius pėdsakus šis popiežius palieka Bažnyčios istorijoje ir kaip mums, tikintiesiems, priimti šią žinią. Įsiklausykim dar ir dar kartą į Benedikto XVI žodžius: „Nebėgu nuo kryžiaus, bet nauju būdu pasilieku su Nukryžiuotu Viešpaèiu. Atsisakau vadovavimo Bažnyèiai tarnystės galių, bet pasilieku tarnauti malda.“

Kovo „Artuma“, tęsdama kelionę per Tikėjimo metus, kviečia suklusti: „kam reikalingos tos Mišios?“ Kokia šios liturgijos prasmė šiandien gyvenančiųjų ir tikinčiųjų akimis? Šiame numeryje svarstoma, kodėl gi verta kiekvieną sekmadienį eiti į bažnyčią; ieškoma atsakymų į klausimus ne tik apie Mišių „kainą“, bet ir jų reikšmę. Kun.
Artūras Kazlauskas primena, jog Eucharistija graikiškai reiškia dėkojimą, ir tvirtina: „tai, kas įvyko prieš 2000
metų, vyksta dabar. Jei dalyvauju Mišiose, Kristaus įvykis vyksta dėl manęs“, o sekmadienis – „pirmoji savaitės diena, <…> kai Dievas sukūrė šviesą“. Tebūnie tad mūsų sekmadieniai nušviesti šia Viešpaties šviesa ir paženklinti Kristaus Velykų pergale!

„Artumos“ redakcija dėkoja savo skaitytojams, aktyviai atsiliepusiems į naujos skilties „Tikiu. Padėk mano netikėjimui“ diskusiją, bei tikisi Jūsų tolesnio įsitraukimo! Atsiliepkime ir į Benedikto
XVI kvietimą: „Ir toliau melskitės už mane, už Bažnyčią ir už būsimąjį popiežių. Dievas mus ves“; būtent šio popiežiaus dėka pagilinę savo tikėjimą stokime prie Bažnyčios pokyčių slenksčio.

Artumos redakcija