Katalikų Bažnyčios katekizmas (19). Dangaus ir žemės Kūrėjas

Tikėjimo išpažinime sakome, kad Dievas yra „dangaus ir žemės Kūrėjas“. Tai reiškia, kad Dievas sukūrė viską kas yra. „Žemė“ – tai materialus, regimas pasaulis. „Dangus“ – visa tai kas yra dvasiška, neregima.

Katekizmas tvirtina: „Dvasinių, nekūninių būtybių, kurias Šventasis Raštas paprastai vadina angelais, egzistavimas yra tikėjimo tiesa“(328). Šv. Augustinas aiškina, kad žodis „angelas“ reiškia ne prigimtį, o vaidmenį, tai yra Dievo pasiuntinio misiją. Šių būtybių prigimtis apibrėžiama žodžiu „dvasia“.

Tarp angelų yra ir tokių, kuriuos Bažnyčios tradicija vadina „angelais sargais“. Angelai slėpiningai globoja visą Bažnyčią ir kiekvieną tikintįjį. 92-oje Psalmėje skaitome: „Jis palieps savo angelams, kad saugotų tave“. Laiško žydams autorius tvirtina, kad angelai yra „tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą“ (1,14). Angelai ir Jėzų lydėjo jo misijoje.

Katekizmas kartoja šv. Bazilijaus iš Cezarėjos tvirtinimą, kad „šalia kiekvieno tikinčiojo būna angelas globėjas ir ganytojas, vedantis jį per gyvenimą“ (336). Vadinasi, mes galime kalbėtis su savo angelu sargu kaip su geriausiu draugu.

Ne tik vaikai gali kalbėti maldas angelams sargams. Labai gražų liudijimą mums paliko popiežius Jonas XXIII: „Kai turiu susitikti su kokiu nors svarbiu žmogumi, paprašau manojo angelo sargo, kad susitartų su jo angelu sargu ir kad jis paveiktų to žmogaus sprendimus. Šitą paprastą maldingumo formą man priminė Šventasis Tėvas Pijus XI ir ji pasirodė nepaprastai vaisinga“. Prašydami angelų sargų pagalbos vis dėlto neturėtume užmiršti, kad jie ne dievai, o tik Trejybėje vieno Dievo pasiuntiniai.

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas