Š.m. vasario 28 dieną, Liškiavos švč. Trejybės parapijoje vyko 2013 02 25 d. mirusio
Vilkaviškio vyskupijos kunigo kanauninko teol. dr. Mindaugo Puidoko laidotuvės. Prieš
šv. Mišias parapijos klebonas ir Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos pirmininkas
kan. Valius Zubavičius OP trumpai pristatė laidojamo kunigo biografiją, paminėdamas
kilmės, mokslo, studijų bei kunigiškos tarnystės vietas, o taip pat paminėdamas išskirtines
kun. Mindaugo savybes – meilę liturgijai ir Šventajam Raštui bei pakviesdamas malda
prašyti Dievo gailestingumo.
Šv. Mišios vadovavo Vilkaviškio vyskupas emeritas
Juozas Žemaitis MIC, drauge koncelebravo dalis vyskupijos kanauninkų, mirusiojo kunigo
kurso draugai, buvę mirusiojo studentai kunigai bei Vilkaviškio vyskupijos kunigai
– viso apie penkiasdešimt dvasininkų. Pradėdamas Eucharistijos šventimą vyskupas J.
Žemaitis MIC priminė, kad pats yra suteikęs šventimus velioniui kunigui, kuris buvo
apdovanotas talentais mokslui ir ypač karšta meile liturgijai, kuri negali likti tik
sausos apeigos, bet turi būti gyvas susitikimas su Dievu. Vyskupas priminė paskutinę
Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato dieną, paskutinę žiemos dieną bei paskutinę kun.
Mindaugo dieną, kurioje nelinksmi susirinkome, bet viltis Viešpatyje stipresnė už
mūsų liūdesį.
Homiliją sakęs Tabariškių parapijos klebonas, laidojamo kunigo
kurso draugas, kunigas Rimantas Baltrušaitis, kvietė susirinkusius atnaujinti supratimą,
kad Dievas yra ištikimas visais žmogaus gyvenimo atvejais, net ir tuomet, kai žmogus
nusisuka nuo Dievo. Homiletas sakė: „Kas yra kunigas? Jis yra kaip kelio ženklas,
kuris gali būti vėjų aplamdytas, žmonių sudarkytas, bet vis tiek rodo kryptį“.
Po
šv. Mišių kun. Mindaugo Puidoko palaikai buvo palydėti į Liškiavos kapus, nes tokią
valią pats velionis buvo išreiškęs. Prie kapo duobės kalbėjo kurso draugas g. kan.
Alytaus dekanas Arūnas Užupis, trumpai prisiminęs mokslo seminarijoje metus. Šiltą
ir jautrų žodį tarė Gerdašių parapijos atstovė, pabrėžusi, kad svarbius mokslus baigusiam
kunigui Mindaugui buvo lengva bendrauti su paprastais kaimo žmonėmis. Iš kun. Mindaugo
gimtųjų kraštų atvykusių tikinčiųjų vardu kalbėjo Lukšių seniūnijos seniūnas Vidas
Cikana, kuris pasakė susimąstyti priverčiančius žodžius: „Kai gyvename, tai vieni
su kitais esame labai šalia, o drauge ir labai toli, labai pažįstami ir labai nepažįstami.
Zanavykijos krašto, o ypatingai Ilguvos parapijos žmonių vardu dėkoju, kad Liškiavos
parapijos žmonės taip nuoširdžiai priėmėte iš mūsų kilusį kunigą“.
Į Dzūkijos
smėlio prieglobstį atiduodant žemiškuosius kunigo Mindaugo palaikus visi drauge giedojo
giesmes „Viešpaties Angelas“ bei „Marija, Marija“. Naują, jauno kunigo kapo kauburėlį
papuošus gėlių žiedais, parapijos klebonas visus laidotuvių dalyvius pakvietė tradicinių
gedulingų pietų.