Katalikų Bažnyčios katekizmas (18). Kūrėjas.

Tikėjimo išpažinime sakome, kad tikime Dievą Kūrėją (Sutvėrėja). Pirmasis Biblijos sakinys skelbia: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pr 1,1). Tai atsakymas į pagrindinius klausimus: „Iš kur esame kilę?“, „Iš kur ir kur link eina visa, kas yra?“ (plg. 282).

Katekizmas kalba apie kūrimą ex nihilo, tai yra iš nieko (296 ir kt.) Galima būtų pastebėti, kad iki pasaulio sukūrimo nieko nebuvo, išskyrus Dievą, nebuvo netgi „nieko“. Buvo tik Dievas. Jis buvo vienas, bet ne vienišas, nes Dievas yra amžina Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios bendrystė. Tad kai kas sako, kad pirmasis kūrimo aktas buvo erdvės sukūrimas ne-Dievui, tai yra kūrinijai. Friedrichas Hölderlinas šitaip išreiškia šią idėja: „Dievas žmogų sukūrė taip, kaip jūra kuria žemynus, pasitraukdama“.

Taip pat reikia pabrėžti, kad sukūrimas neįvyko kurią nors akimirką laike. Dievas amžinai yra. Jis sukūrė ir laiką. Prieš sukūrimą nebuvo laiko. Buvo Dievas ir jo amžinybė.

Terminas „sukūrimas iš nieko“ reiškia, kad Dievas viską sukūrė visiškai laisvai ir be jokios išorinės pagalbos. Bet kodėl gi Dievas sukūrė pasaulį? Kodėl yra pasaulis o ne niekas? Įmanomas tik vienas atsakymas: Dievas yra Meilė. Meile dalijamasi be jokių išskaičiavimų, neatlyginamai. Katekizmas sako: „Dievui nėra kitos dingsties kurti, kaip vien Jo meilė ir gerumas“ (293).

Katekizme cituojamas šv. Bonaventūras aiškina, jog Dievas viską sukūrė tam, kad atskleistų savo garbę ir ja pasidalintų (plg. 293), o šv. Ireniejus Lionietis sako, kad Dievo garbė yra gyvasis žmogus (294). Vadinasi, esame sukurti amžinai Dievo garbei.

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas