Benediktas XVI – tikėjimo pavyzdys ir liuteronams

Romos evangelikų liuteronų bendruomenės vadovas, Christuskirche bažnyčios rektorius pastorius Jens – Martin Kruse Vatikano dienraščio „L‘Osservatore Romano” puslapiuose komentuoja Benedikto XVI pontifikato ekumeninius aspektus, ypač santykius su liuteronais.

Jau pirmosiomis pontifikato dienomis Benediktas XVI aiškiai pasakė, kad ekumenizmas bus viena svarbiausių jo pontifikato temų ir kad vienas svarbiausių jo paties prioritetų bus darbuotis negailinti jėgų, kad kuo greičiau būtų atkurta regima Kristaus sekėjų vienybė, - rašo pastorius Kruse. Popiežius Benediktas tai pasakė puikiai suprasdamas, kad tam negana tik gera valia išsakytų pareiškimų, bet kad reikalingi labai konkretūs veiksmai, reikalingi mostai, kurie pasiektų sielos gelmes, išjudintų sąžines, skatintų kiekvieno atsivertimą, kuris yra viena svarbiausių ekumenizmo sąlygų. Tokių gestų, pasak Romos liuteronų bendruomenės vadovo, Benedikto XVI pontifikate netrūko. Toliau savo straipsnyje pastorius Kruse komentuoja jį asmeniškai labiausiai palietusius tris tokius ekumeninius gestus.

Pirmiausia paminėtas Benedikto XVI apsilankymas Romos Christuskirche bažnyčioje 2010 m. kovo 14 d. ir susitikimas su liuteronų bendruomene, kuriai vadovauja straipsnio autorius. Tąkart ekumeninių pamaldų metu sakytoje kalboje, Benediktas XVI komentavo Evangelijos pagal Joną ištrauką, pasakojančią apie Jeruzalėje besilankančius graikus, kurie kreipiasi į apaštalą Pilypą ir jam sako: „mes norėtume pamatyti Jėzų“ (Jn 12,21). Medituodamas šią Evangelijos ištrauką, Benediktas XVI tąkart sakė, kad šitie graikai patraukia mūsų dėmesį, nes jie labai panašūs į mus; jie yra Dievo ieškantys piligrimai. Tačiau kartu mes turime būti ir kaip šiame Evangelijos epizode pavaizduoti Pilypas ir Andriejus. Mes turime būti Jėzaus bičiuliai; mes turime gyventi kaip tie, kurie pažįsta Jėzų ir gali padėti kietiems su juo susipažinti. Šia prasme, - rašo pastorius Jens – Martin Kruse, - kas turėjo progos sutikti šį Popiežių, tas matė jame krikščionį, kuriam svarbiausia ne jis pats ir netgi ne jo tarnystė, bet Jėzus Kristus. Benediktas XVI šito mus moko ir tai mums liudija. Savo homilijomis, katechezėmis, apaštališkosiomis kelionėmis, savo kuklumu atsargumu, nuolankumu jis yra tikėjimo pavyzdys ir liuteronams.

Kitas, kur kas regimesnis ir intensyvesnis ekumeninis mostas, kurį mini pastorius Kruse – tai Benedikto XVI vizitas buvusiame augustinų vienuolyne Erfurte 2011 m. rugsėjo 23 d. – vietoje, kur gyveno Martynas Liuteris, kur tapo kunigu, kur aukojo pirmąsias Mišias. Labai didelė simbolinė to vizito reikšmė – pirmą kartą popiežius apsilankė toje reformacijai taip svarbioje vietoje, ne tik apsilankė, bet ir dalyvavo ekumeninėje maldoje.

Kas yra Dievas man ir kas aš esu Dievo akivaizdoje? – šituo Liuterio kitados keltu klausimu, popiežius kreipėsi į ekumeninių pamaldų Erfurte dalyvius. Šį klausimą turime kelti ir mes. Tai pirmas dalykas, kurio turime mokytis iš pažinties su Martynu Liuteriu. Kas nors čia galėtų paklausti, - tąkart kalbėjo Benediktas XVI, - ką svarstymai apie mūsų santykių praeitį turi bendra su dabartine ekumenizmo būkle? Ar tai ne bandymas nutylėti skubių praktinių sprendimų laukiančias problemas? Į tai, - kalbėjo popiežius, - atsakau: ekumenizmui svarbiausia, kad sekuliarizacijos spaudžiami, neprarastume iš akiračio tų didžiųjų mus vienijančių dalykų, kurių dėka mes esame krikščionys ir kurie mums suteikti kaip malonė ir kaip užduotis. Didžiausia pastarojo laikotarpio po pasidalinimo klaida buvo ta, kad mes matėme tik skirtumus ir egzistenciškai nesuvokėme, jog mus vienija Šventasis Raštas ir pirmųjų krikščionybės amžių tikėjimo išpažinimai. Pastarųjų dešimtmečių ekumeniniai laimėjimai kaip tik ir glūdi tame, jog mes galiausiai suvokėme šitą mūsų bendrumą ir kartu melsdamiesi, kartu pasaulio akivaizdoje liudydami Jėzaus Kristaus Dievą ir krikščionišką etosą, pripažįstame, jog šita bendrystė yra pats tvirčiausias pagrindas, - kalbėjo popiežius Erfurte.

Panašus trečiasis Benedikto XVI gestas, pasak pastoriaus Kruse, buvo vos prieš porą mėnesių, gruodžio 29 d. Šv. Petro aikštėje įvykęs susitikimas su Taizé bendruomenės sukviestu Europos jaunimu. Prie Šv. Petro bazilikos, toje vietoje, kur paprastai būna popiežiaus sostas, stovėjo kryžius. Taizé bendruomenės broliai ir Popiežius visi kartu atsiklaupė prieš tą kryžių ir keletą minučių skendėjo maldoje ir meditacijoje. Tai iš tiesų įspūdingas gestas, labai gerai liudijantis kaip popiežius suvokia save patį. Tai kartu labai aiški žinia mūsų tikėjimui: Kristus yra tik vienas, žiūrėkime į jį kartu. (Vatikano radijas)