Ką popiežiaus atsistatydinimas sako Bažnyčiai?

Kardinolas Agostino Vallini, popiežiaus vikaras Romoje, po popiežiaus Benedikto XVI susitikimo su Romos vyskupijos kunigais ketvirtadienį sakė, kad jis, kaip ir visi, išklausė žinią apie popiežiaus atsistatydinimą su nuostaba ir susijaudinimu. Tačiau praėjus kuriam laikui, reikia stengtis šį įvykį apmąstyti tikėjimo šviesoje, ypač atsižvelgiant į tai, ką pats popiežius pabrėžė.

Reikia suprasti, kokią vertę teikiame popiežiaus tarnystei. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad su popiežiaus atsistatydinimu kažko netekome, tam tikro sakralumo, nes buvome pripratę mąstyti apie popiežiaus tarnystę kaip apie kažką, kas yra toli nuo žmogiškų situacijų. Tačiau Benediktas XVI visus pastatė prieš tokią tiesą: popiežiaus tarnystės sunkumas reikalauja didelių fizinių jėgų, kurioms su amžiumi menkstant popiežius nebegali pilnai vykdyti iš Kristaus gauto mandato. Būtent tokiame mąstyme yra sakralumas. „Remiu nuostatą tų, kurie tvirtino, kad (popiežiaus gestas) buvo didelis dvasinis mokymas“, - sakė kardinolas Vallini, pridurdamas, kad šis veiksmas didelės svarbos tiek dabarčiai, tiek ateičiai.

Vedamąjį straipsnį apie popiežiaus atsistatydinimą paskelbė jėzuitų žurnalas „Civiltà cattolica“, žinomas dėl savo išsamių bei atidžių Bažnyčios aktualijų ir gyvenimo analizių.

Nors popiežiaus Benedikto XVI pareiškimas prilygo „žaibui iš giedro dangaus“, tačiau, primena žurnalas, Kanonų teisės 332 straipsnyje toks veiksmas yra numatytas ir apmąstytas. Jau paskelbta daug analizių apie popiežiaus atsistatydinimą, laikas parodys kurios yra teisingos, o kurios klaidingos. Reikės daugiau laiko, kad suprastume ir įvertintume Benedikto XVI poelgį. Kaip jis pats pabrėžė, per kelis paskutiniuosius mėnesius jėgos sumažėjo tiek, kad turi pripažinti, jog nebegali gerai vykdyti jam patikėtą tarnystę.

Tačiau ne silpnumas yra tikrasis motyvas, nes, kaip Benediktas XVI taip pat pasakė, Petro tarnystė gali būti vykdoma ne tik per išorinius veiksmus ir žodžius, bet ir per kentėjimą bei maldą, kaip kad palaimintojo Jono Pauliaus II gyvenimo gale.

Būtų klaidinga popiežiaus gestą priskirti vien tik fiziniam silpnumui, kuris būdingas jo amžiui. Popiežius savo veiksmą susiejo ne su savo fizine būkle, bet su Bažnyčios misija dabartiniame pasaulyje, kuris taip greit keičiasi, kuriame sprendžiami gyvybiniai klausimai. Būtent čia, anot jėzuitų žurnalo, Benediktas XVI deda svarbiausią akcentą: šiuo metu sprendžiami pamatiniai iššūkiai, kuriems reikia naujos energijos. Šioje perspektyvoje popiežiaus veiksmas gali būti apibūdinamas kaip nuolankus ir laisvas. Jis savo sąžinėje ir prieš Dievą žino, kad nebeturi jėgų spręsti pasikeitusio pasaulio iššūkius, todėl traukiasi į maldos gyvenimą, tačiau tuo pat metu kviečia neišsigąsti, atsiverti pasauliui, naujomis jėgomis priimti pasaulio klausimus ir yra vidujai įsitikinęs Bažnyčios misija. (Vatikano radijas)