Benedikto XVI sveikinimai konferencijos apie vokiečių ir prancūzų susitaikymą dalyviams
Šiais metais Prancūzija ir Vokietija, dvi didžiausios Vakarų Europos šalys, mini Eliziejaus
traktato 50-ąsias metines. Šis traktatas buvo pasirašytas 1963 metų sausio 21 dieną
Prancūzijos prezidento Charles de Gaulle ir Vokietijos kanclerio Konrad Adenauer.
Sutartimi buvo susitarta bendradarbiauti tarptautinių santykių, gynybos, švietimo
srityse.
Šiais susitarimais buvo pasiektas tam tikras lūžis senų konkurentų
ir priešų santykiuose. Prancūzai ir vokiečiai susikibo 1870 metų, I ir II Pasauliniuose
karuose. Kaip žinia, tokia nesantaika kolektyvinėje atmintyje išlieka šimtmečiais
ir provokuoja naujus nesantaikos epizodus. Tačiau šios dvi šalys ir tautos pasirinko
eiti kitu, bendros Europos keliu.
Eliziejaus traktato 50-ąsias metines lydės
daug renginių. Popiežiškasis Grigaliaus universitetas, bendradarbiaujant su vokiečių
ir prancūzų ambasadomis, surengė vieną iš jų – konferenciją apie „50 prancūzų-vokiečių
draugystės metų Europos tarnyboje: Europos Sąjunga, susitaikymo modelis?“.
Konferencijoje
dalyvauja ne vienas aukšto rango politikas, tarp kurių ir buvęs Europos komisijos
pirmininkas Jacques Santer. Kaip nurodyta konferencijos temoje, diskusijos ir pranešimai
suksis apie tai, kaip plėtojosi vokiečių ir prancūzų santykiai, kaip Europos Sąjungos
patirtis gali tapti pavyzdžiu užgydyti kitus konfliktus tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Konferencijos dalyviams sveikinimo laišką popiežiaus vardu pasiuntė kardinolas
Tarcisio Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius.
Su dideliu susidomėjimu,
pasak jo, Šventasis Tėvas Benediktas XVI išklausė žinią apie Grigaliaus universitete
vyksiančią konferenciją ir jį įpareigojo šio susitikimo dalyviams perduoti jo linkėjimus,
užtikrinti jo dvasinį artumą.
Svarbaus žingsnio susitaikymo ir supratimo tarp
prancūzų ir vokiečių tautų bendrame kelyje 50-ųjų metinių minėjimai, rašo kardinolas
Bertone, primena ir asmeninį Eliziejaus traktato tėvų, Charles de Gaulle ir Konrad
Adenauer, įsipareigojimą. Dar prieš traktato pasirašymą šie du didieji pokarinės Europos
veikėjai savo dalyvavimu susitaikymo Mišiose Reimso katedroje pažymėjo, kad politika
remiasi principais, kurių pati sau negali duoti. Žmogaus širdyje Kūrėjo įrašytas prigimtinis
moralinis įstatymas, Evangelijos suformuotos vertybės ir žmogaus teisės kuria pamatą
tokiai politikai, kuri iš tiesų tarnauja teisingumui ir taikai, visos žmonijos šeimos
pažangai. Ant tokio pamato politika turi save kurti ir ateityje, kad būtų pasiekta
visuma, kuriai nebegrasintų iššūkiai, pavieniai interesai, pamiršimas. Taika yra uždavinys,
kuris nuolatos išlieka ir kuris vis iš naujo turi būti atliktas.
Su tokiais
jausmais Šventasis Tėvas meldžia konferencijos dalyviams, kaip ir prancūzų bei vokiečių
tautoms, Dievo apsaugos ir palaimos dėl taikios ir laisvos ateities jų šalyse ir visoje
Europoje, baigdamas savo laišką ir pridurdamas savo asmeninius linkėjimus rašo kardinolas
Bertone. (Vatikano radijas)