Benediktas XVI: niekas negali vadintis krikščioniu, jei nesutinka priimti kankinystės.

Niekas negali vadintis krikščioniu, jei nesutinka priimti kankinystės. Krikščionys taip pat mūsų laikais persekiojami todėl, kad eina prieš srovę, - pažymėjo Šventasis Tėvas penktadienio pavakare Romos kunigų seminarijoje, kur vadovavo „Lectio divina“ meditacijai. Popiežius Benediktas XVI keliems šimtams Romos vyskupijos klierikų, taip pat susitikime dalyvavusiems kunigams ir vienuolėms pakomentavo apaštalo Petro pirmojo laiško pradžią.

Popiežius metiniame susitikime, kuris tradiciškai įvyksta prieš pat Gavėnią, minint Pasitikėjimo Švenčiausiosios Mergelės šventę, pasidžiaugė matydamas gausų būrį jaunų vyrų, pasiryžusių siekti kunigystės ir trokštančių geriau suprasti kaip tarnauti Viešpačiui dabartiniais laikais.

Apaštalo Petro laiškas, kuriame galima pajusti susijaudinimą žmogaus, kuris surado Mesiją ir nusidėjo, tačiau liko ištikimas Kristui, parašytas raštingo žmogaus. Todėl galima suabejoti, ar šį laišką galėjo parašyti paprastas žvejys. Tačiau žinome, kad laišką, kuris yra tarsi pirmoji enciklika, Petras rašė būdams Romoje, padedamas kitų tikėjimo brolių.

Be to, Petras rašo kaip Bažnyčios žmogus; jis rašo asmeniškai, bet tuo pačiu kaip atsakomybę jaučiantis žmogus. Jis kalba ne kaip vienišas genijus, o Bažnyčios bendrystėje.

Petras žinojo, kad Romoje jo laukia kankinystė, tačiau jis nedvejoja, eina link kryžiaus, kurį Kristus jam nurodė ir kviečia taip pat mūsų laikų žmones per tikėjimą atsiverti kankinystės dimensijai.

Niekas negali sakyti esąs krikščioniu, jei neseka Kryžiumi, jei nesutinka priimti kankinystės.

„Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, pakeleiviams, pasklidusiems (...) išrinktiems“, - rašo laiško pradžioje Apaštalas Petras kreipdamasis į tikinčiųjų bendruomenes Azijoje. Išrinkimas, - pažymėjo Šventasis Tėvas, yra nepakartojamas ir nepaprastas Viešpaties veiksmas, paliečiantis kiekvieną žmogų. Dievo dovana būti Jo išrinktiems tam, kad pažintume Kristaus veidą, kad būtume katalikai. Turime būti džiaugsmingi, nes Dievas mums suteikė malonę: padovanojo grožį, kad galėtume atpažinti Dievo tiesos pilnatvę, patirti Jo meilės džiaugsmą.

Būti išrinktiems reiškia kartu privilegiją ir nuolankumą, tačiau ne triumfalizmą. Šiais laikais krikščionys yra labiausiai pasaulyje persekiojamų žmonių grupė, nes nesutinka konformuotis, priešinasi egoizmo ir materializmo tendencijoms. Nors krikščionybė ženkliai prisidėjo prie Vakarų kultūros suformavimo, krikščionims tenka patirti mažumos sąlygas. Turime melsti Viešpatį, kad padėtų priimti misiją būti pasklidusiems, tarsi mažuma ir gyventi tarsi svetimšaliams, tačiau jaučiant atsakomybę už kitus, stiprinant gėrį šiame pasaulyje.

Turime būti tikri, kad jei Bažnyčia tai vienur, tai kitur miršta dėl žmonių nuodėmės, dėl netikėjimo, tuo pat metu Bažnyčia iš naujo atgimsta. Ateitis priklauso Dievui. Tai didžiausias mūsų gyvenimo tikrumas. Bažnyčia yra Dievo medis, kuris gyvuoja amžinybėje ir savyje neša amžinybę ir tikrąją įpėdinystę: Amžinąjį gyvenimą. (Vatikano radijas)