„China Aid“: krikščionių persekiojimas kontinentinėje Kinijoje augo
JAV būstinę turinti nevyriausybinė organizacija „China Aid“ paskelbė savo tradicinę
ataskaitą apie krikščionių persekiojimą kontinentinėje Kinijoje, dokumentuodama įvairias
situacijas ir konstatuodama, kad per pastaruosius septynerius metus persekiojimas
kiekvienais metais augo.
Ataskaitoje aprašyti 132 persekiojimo atvejai 2012
metais, kurie palietė beveik 5000 asmenų. Beveik pusantro tūkstančio asmenų buvo areštuoti,
devyni nuteisti įkalinimo bausmėmis. Užregistruoti mažiausiai 28 prievartos, fizinės
ir psichinės, atvejai.
Krikščionių, plačiau žiūrint, religijų represijos Kinijoje
nėra naujiena, tačiau valdžios strategijos ir metodai keičiasi. Ypač valdžią erzina
taip vadinamosios „namų bažnyčios“, kurios nenori prisijungti prie valdžios kontroliuojamų
organizacijų krikščionims ir kurios neturi kito kelio egzistuoti teisėtai.
Į
„China Aid“ rankas pakliuvo 2011 metų rugsėjo dokumentas, pakankamai slaptas, kuriame
aprašytas planas, kaip išnaikinti namų bažnyčias. Jau 2012 metais buvo numatyta atlikti
išsamų namų bažnyčių tyrimą, sudaryti sąrašus ir užvesti bylas. Antrosios fazės metu
buvo numatyta per du tris metus šias namų bažnyčias uždaryti. Trečioje fazėje, dešimties
metų trukmės, šios namų bendruomenės turėtų būti visiškai išsklaidytos.
2012
metais, rašoma „China Aid“ ataskaitoje, galima išskirti keturias strategijas, kurias
valdžias naudojo. Pirmiausia, siekiant sukurti sąlygas, kuriomis namų bažnyčios veikla
tampa sunkiai įmanoma. Šiuo atveju namų bažnyčių nariai dažniausiai nėra suimami,
tačiau pasitelkiant pačius įvairiausius biurokratinius trikdymus jų veikla užblokuojama:
prigrasinama nenuomoti jiems patalpų, jei patalpą turi – atjungiama elektra, vanduo,
siunčiami švaros kontrolieriai, kurie ateina kaip tik maldos metu, ir pan. Kartais
bažnyčių lyderiai buvo areštuojami kelioms valandoms – tiek, kiek pakanka pamaldoms
sutrukdyti. Vienu atveju vartai į vieną namų bažnyčią buvo paprasčiausiai užvirinti.
Tačiau kai kurių bendruomenių atveju nevengta ir represijų, nutaikytų prieš asmenis.
Kaip minėta, devyni žmonės buvo nuteisti kalėti ar būti „perauklėjamais“ priverstinio
darbo stovyklose. Dar septyni krikščionys lyderiai Henan provincijoje laukia teismo
sprendimo.
Trečioji strategija yra bandymas „riestainio ir rykštės“ principu
priversti namų bažnyčias tapti valstybinės organizacijos krikščionybei dalimi, nevengiant
fizinio ir psichologinio spaudimo, tuo pat metu žadant daugiau teisių ir laisvių.
Tačiau valdžiai sekasi sunkiai, mat niekas nenori jos kontrolės ir kišimosi pagal
savo ideologiją.
Ketvirtoji strategija yra, kaip liudija 2011 metų gegužės
mėnesio visuotinė instrukcija, krikščionybės prevencija švietimo srityje, kur dirba
ar mokosi tūkstančiai užsieniečių, tame tarpe ir aktyvūs krikščionys. Valdžia susirūpinusi,
kad krikščionybė nesklistų tarp tų, kurie vėliau gali užimti atsakingas pareigas ar
tapti įtakingais balsais viešojoje nuomonėje.
Taigi, turimi duomenys rodo,
kad valdžioje esanti komunistinė, oficialiai ateistinė partija šiuo metu daugiausia
taiko ilgalaikę, pakankamai „minkšto“ pobūdžio strategiją neformalių krikščionių bendruomenių
atžvilgiu. Tačiau tikslas tas pats – jas išnaikinti arba paversti paklusniomis valdžiai
ir jos ideologijai. Vis tik, rašo „China Aid“, Kinijos komunistų partijos vidinėse
kovose kyla nauji lyderiai, stumdami į šoną pastarąjį dešimtmetį šalį valdžiusio prezidento
Hu Jintao sparno radikalius marksistus-leninistus. Tai teikia vilčių. (Vatikano radijas)