Naujos normos efektyvins Bažnyčios karitatyvinius veiksmus

Tikėjimo metus popiežius oficialiai atidarė spalio 11 dieną, po mėnesio, lapkričio 11 dieną Bažnyčiai padovanojo Apaštališkąjį laišką „Intima Ecclesiae natura“ apie krikščioniškos artimo meilės tarnystę. Artimo meilės tema labai svarbi Bažnyčiai, pasak Benedikto XVI, artimo meilė yra pagrindinis kelias pasauliui išreikšti Bažnyčios prigimtį. Dokumentas taip ir pavadintas: „Intima Ecclesiae natura“, lot. Gilioji Bažnyčios prigimtis. Popiežius jau prieš septynerius metus savo pirmojoje enciklikoje „Deus caritas est“ atkreipė dėmesį, kad Bažnyčios misija, ypač vyskupų atsakomybė už artimo meilės darbų vykdymą nepakankamai išsamiai ir tikslai apibrėžta bažnytinės teisės kodekso kanonuose. Nauju legislatyviniu potvarkiu motu proprio, kuris įsigaliojo gruodžio 10 dieną popiežius Benediktas XVI įvedė kai kuriuos svarbius papildymus ir patikslinimus, ypač kiek tai liečia vyskupų atsakomybę.

Jau daugiau kaip keturis dešimtmečius artimo meilės tarnystės uždavinius vykdo Popiežiškoji taryba „Cor Unum“, lotyniškai „Viena Širdis“. Šią dikasteriją įsteigė popiežius Paulius VI 1971 metais. Tarybos pagrindinis tikslas yra koordinuoti visame pasaulyje egzistuojančių katalikiškų karitatyvinių ir labdaros organizacijų veiklą. Cor unum yra taip pat Popiežiaus vykdomasis organas visoms nepaprastoms humanitarinėms akcijoms, kurių gali prireikti stichinių nelaimių atvejais ir remiant integralų žmogaus vystymąsi.

Cor unum tarybai pavesta labai plati veikla: skatinti tikinčiuosius vykdyti karitatyvinius veiksmus, koordinuoti paramą stokojantiesiems, vykdyti solidarumo projektus, prižiūrėti paramos paskirstymą. Be to, Cor unum taryba užtikrina katalikų bendradarbiavimą tiek su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis, tiek su tarptautinėmis žinybomis, veikiančiomis pagalbos ir plėtros baruose. Taryba taip pat skelbia metinį laišką.

Dabar Benediktas XVI šiai tarybai pavedė naują uždavinį: prižiūrėti kaip įgyvendinamos naujosios normos vykdant meilės tarnystę Bažnyčioje ir steigiant naujas tarptautines karitatyvines žinybas. Jei ligi šiol normos buvo apytikslės, dabar popiežius jas apibrėžė juridiškai tiek lotynų, tiek graikų katalikų teisyne, kurie abu atspindi Bažnyčios visuotinumą. Jei buvo teisinių spragų, popiežius jas dabar užpildė.

Kokie nauji uždaviniai įpareigos vyskupus, kokia atsakomybė jiems suteikiama? Kurias sritis reikia gerinti, kad karitatyvinė veika būtų efektyvesnė? Štai kaip į šiuos Vatikano Radijo klausimus atsakė Cor Unum tarybos sekretorius mons. Giampiero Dal Toso:

Pagal „motu proprio“, vyskupas atsako už personalo atranką ir jo išsilavinimą, už skaidrumą pinigų administravime, už bendradarbiavimo su kitomis žinybomis būdus, už evangelinės dvasios palaikymą organizacijų viduje. Dar kita vyskupo atsakomybės sritis yra tikinčiųjų skatinimas vykdyti artimo meilės darbus, steigimas vyskupijoje centro, kuris koordinuotų visas karitatyvines veiklas. Ilgametė patirtis liudija, kaip svarbu vyskupijoms suderinti savo veiklą su tais, kuriems ji skirta. Svarbu, kad pastangas lydėtų bendrystės dvasia. Pav. jei šiaurės pusrutulio karitatyvinė organizacija vykdo darbus pietiniame pusrutulyje, ji privalo bendradarbiauti su vietine Bažnyčia. Naujos normos iš esmės smulkiai aptaria bendrą vyskupo atsakomybę dėl karitatyvinės veiklos koordinavimo jo vyskupijoje (Vatikano radijas)