Sunaikintas islamo kultūros lobis Timbuktu mieste Malyje

Malio ir prancūzų kareiviai, iš Timbuktu miesto išvarę įvairių tautų islamistus sukilėlius, kurie neseniai buvo užgrobę pusę šalies, atrado sudegintą biblioteką, kurioje buvo saugomi tūkstantmečiai islamo kultūros rankraščiai. XI amžiuje tuaregų genčių įsteigtas Timbuktu miestas, jo rankraščiai, sufijų musulmonų šventųjų kapai UNESCO buvo pripažinti visos žmonijos paveldu.

Italų dienraštis „la Repubblica“ paskelbė marokiečio rašytojo Tahar Ben Jelloun straipsnį, pilną kartaus nusivylimo dėl barbariško bibliotekos padegimo.

Timbuktu buvo pavadintas „dykumų perlu“ ne todėl, kad spindi saulėje, tačiau dėl savo lobio – tūkstančių rankraščių arabų ir kitomis kalbomis apie istoriją, botaniką, mediciną, astronomiją, poeziją, teologiją, giminių genealogiją. Viską ar beveik viską barbarai sunaikino, nes laikė tai „šventvagiška“.

Nuo tada, kada šie nusikaltėliai, prekeiviai narkotikais ir žmonių kūnais, užvaldė Timbuktu, nieko kito nedarė, tik griovė. Griovimas buvo pagrindinis jų įsakymas: naikinti ir sėti terorą. Šio paveldo sunaikinimas yra išpuolis ne tik prieš Afrikos ar arabų pasaulio tapatybę ir civilizaciją, bet prieš visą žmoniją, rašo Tahar Ben Jelloun.

Jis paaiškino, kad tamsūs barbarai sunaikino afrikietišką-arabišką atminties vietą, nes išpažįsta vahabizmą, kurį šiandien pasaulyje skleidžia Saudo Arabija. Pagal vahabizmo doktriną, mauzoliejai, šventieji, mistika yra tuščia, šventvagiška.

Po pranašo Mahometo mirties, pasak marokiečių rašytojo, iškilo dvi doktrinos kryptys: pažodinė, be interpretacijos, be simbolių. Antroji, priešingai, naudojo metaforas, simbolius, siekė dvasingumo.

Nelaimei, laimi pažodinė srovė, viską supaprastinanti ir be perspektyvų. Malio sukilėliai jai priklauso ir nori sustingusio islamo, kuriame šariatas, islamo teisė, praktikuojama be teisingumo ir logikos. Kadangi islame nėra tarpininkų tarp Dievo ir tikinčiojo, salafitai ir vahabistai nusprendė, kad sufijų šventųjų atminimui pastatyti mauzoliejai yra šventvagiški. Pirmieji tokie mauzoliejai buvo sunaikinti 1991 metais alžyriečių islamistų rankomis. Ta pačia logika vadovaudamiesi 2001 metais talibai Afganistane susprogdino dvi dideles Budos statulas. Dabar atėjo Timbuktu eilė.

Šios barbarybės, negerbiančios nei žmonių, nei kultūros paveldo, sklinda pasaulyje. Barbarai pabėgo, tačiau turėjo laiko padegti žmonijos paveldą. Taip nusikaltėliai pasirašė savo pralaimėjimą, naikindami islamo dvasią, dvasingumą, poeziją, grožį. Iš viso to Timbuktu liko tik pelenai ir barbarų karaliavimo įbaugintos šeimos. (Vatikano radijas)